Valdžia Lietuvos patrauklumą verslo akyse siekia padidinti kurpdama investicijų skatinimo programas. Jos egzistuoja tik nuo šių metų liepos ir daugeliui šalies verslininkų net nežinomos.

Reformų paradoksas

Vyriausybė nuolat kartoja, kad vieni svarbiausių jos uždavinių yra gerinti verslo sąlygas ir pritraukti užsienio investicijų. Tačiau sąlygos verslui šalyje tik blogėja. Tai patvirtina ir neseniai paskelbta Pasaulio banko ataskaita "Doing Business 2010". Joje pabrėžiama, kad Lietuva yra tarp šalių, kurių vykdomos reformos sunkina verslo padėtį. Dėl to pagal valstybės reguliuojamos verslo aplinkos palankumą mūsų šalis iš 25-os vietos nukrito į 26-ą.

Tačiau ūkio ministras Dainius Kreivys kaltės kratosi. Jo įsitikinimu, Pasaulio banko reitingas – buvusios Vyriausybės įvertinimas.

Vis dėlto Ūkio ministerija tik liepą pagaliau patvirtino ir užsienio bei vietos verslininkams vilioti skirtą investicijų skatinimo programą "Invest LT plius", kurioje numatytos nuolaidos naujokams. Iki tol apie užsienio investicijų skatinimą buvo tik skambiai kalbama. Visiems Lietuva susidomėjusiems užsienio verslininkams valdininkai tiesiog siūlydavo eiti dirbti į laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), mat ten, valdžios vyrų nuomone, yra puikios sąlygos bet kokiam verslui.

Vyriausybės viliotinis

Nuo seniau Lietuvoje dirbančių užsienio investuotojų valdomų įmonių, pavyzdžiui, SEB, "Teo LT" ar GNT, vadovai nenoriai kalba apie nuolaidas, kurias jiems pavyko išsikovoti prieš keletą metų. Tačiau visi pripažįsta, kad jokių konkrečių pasiūlymų tuo metu nebuvo. Net dėl pačių mažiausių dalykų visiems jiems teko derėtis tiesiogiai su tuomete valdžia.

"Tos senosios priemonės niekur nedingo. Iki šiol atleidimas nuo mokesčių galioja tik LEZ. Tačiau dabar patvirtinta ir konkreti investicijų skatinimo programa", – aiškino Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis.

Tiesa, verslininkai dar gali tartis su konkrečiomis savivaldybėmis, kad šios atleistų juos nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Tačiau šio pasiūlymo, kaip ir daugelio kitų, įtraukti į investuotojams vilioti skirtą medžiagą LEPA negalėjo, nes dėl tokių nuolaidų jau tenka derėtis patiems. "Aišku, susitikę su užsienio įmonių atstovais visada jiems pasakome, kad be oficialiai išvardytų skatinimo priemonių, jie dėl papildomų nuolaidų turėtų derėtis su premjeru, ministru ar meru. Ir dažniausiai tokios derybos duoda labai gerų rezultatų", – atskleidė A.Masiulionis.

Iš esmės "Invest LT plius" numato finansinę paramą investuotojams – kompensuoti iki 50 proc. išlaidų darbuotojams mokyti, jų atlyginimams, infrastruktūrai, pastatams ir t. t.

Jaučiasi diskriminuojami

Vietos verslininkai skundžiasi, kad valdžia, žvalgydamasi į užsienį, juos diskriminuoja. "Jeigu sudaromos sąlygos kam nors iš užsienio ateiti ir užimti Lietuvos verslininkų vietą, tai diskriminacija. Man tai nepriimtina. Bet tai patvirtina nuomonę, kad mūsų valdžia tik deklaruoja paramą vietos verslininkams. Iš tikrųjų jie žvalgosi tik stambių užsienio įmonių, garsių vardų, jog galėtų pasakyti: "Žiūrėkit, ką mes pasiekėm", net jei reikėtų primokėti, kad atneštų gero pelno. Tai stambių verslovių lobizmo padarinys", – piktinosi Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.

Panašias mintis yra išsakęs ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pramonininkai tada siūlė valdžiai užsienyje medžioti tik tokių sričių įmones, kurių Lietuvoje nėra.

Beje, vienas iš "Invest LT plius" reikalavimų pareiškėjams yra toks, kad naujas žaidėjas negali sudaryti konkurencijos toje rinkoje ir vietoje jau dirbantiems verslininkams.

Lietuviai per daug verkšlena

Tačiau valdžia kaltinimus lietuvių diskriminavimu kategoriškai atmeta. Esą vietos verslininkams sudaromos net geresnės sąlygos nei užsienio investuotojams.

"Užsieniečiai paramos iš struktūrinių fondų (iki 50 proc. projekto vertės – red. past.) gauti negali, o vietos įmonės – prašom, tik rašykit projektus. Be to, programa "Invest LT plius" gali naudotis ir lietuviai, tai tegul jie nustoja skųstis ir pradeda skaityti", – sakė ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.

Tačiau didelė problema yra informacijos trūkumas – smulkieji ir vidutiniai šalies verslininkai net nežino apie tokių skatinimo programų egzistavimą.

Viceministro teigimu, užsieniečiams tenka iškentėti gerokai daugiau biurokratinių procedūrų nei vietos verslininkams, tačiau svetimšaliai nesiskundžia ir gavę informaciją visus formalumus atlieka iki galo.

"Užsieniečiai neklausia, kas, kaip, kur, neprašo jų už rankutės palydėti. O lietuviai labai dažnai tai daro. Po kelių susitikimų kai kurių jų net nesinori matyti, kas trečiam pasakau: va, matai, kas čia parašyta, būk malonus – padaryk tai. Yra jėgos, kaip pramonininkai (LPK – red. past.), kurie apskritai visas duris koja atsidaro ir savo interesus gina dantimis ir nagais. Kodėl kiti taip negali? Man atrodo, kad mes, lietuviai, per daug verkšlename", – dienraščiui teigė A.Burkovsis.

Vyriausybė gali finansuoti:

1) Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto kūrimą (inžinerinių ir komunikacijų tinklų įrengimą, pastatų statybą ir pan.) bei ilgalaikio materialaus turto įsigijimą;

2) Prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčius*;

3) Pastatų, patalpų įrengimą, nuomą*;

4) Darbuotojų mokymą*;

5) Darbuotojų, įdarbintų įgyvendinant investicijų projektą, darbo užmokesčio išlaidas.

Pastaba: Pareiškėjas turi išlaikyti sukurtą ar įsigytą materialų turtą ne mažiau kaip 7 metus. Parduodant šį turtą nepasibaigus nustatytam terminui, jam sukurti ar įsigyti panaudota parama turi būti grąžinta.

* Bendrai vienai įmonei per trejus fiskalinius metus skirta suma negali viršyti 200 tūkst. eurų (690 560 litų).

Šaltinis: LEPA, programa "Invest LT plius"