Lietuviai įsitikinę, kad daug dirbančiam žmogui mūsų šalyje neįmanoma pasiekti sėkmės. Klaipėdos verslininkai mano, kad teks dėti daug pastangų, siekiant pakeisti šią nuostatą.

Paklausti, kiek baigusiųjų mokslus planuoja emigruoti, rankas pakėlė pusė devintokų. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovui Arui Mileškai pasitaikė situacijų, kai į klausimą apie emigraciją teigiamai atsakė visi moksleiviai.

Pasak verslininko, šiuos jaunimo užmojus bei įsitikinimus sunku pakeisti. Tam esą neužteks tik pinigų – šalies valdžia jaunimo nedarbo mažinimui Lietuvoje planuoja skirti apie 100 mln litų.

A.Mileška įsitikinęs, kad verslumo skatinimas prasideda nuo mokyklos suolo. Tačiau į šią veiklą būtina įtraukti mokytojus ir mokyklų vadovus, organizuoti jiems mokymus. Mat ugdymo įstaigos į verslumą skatinančius projektus kol kas įsijungia tik formaliai arba labai pasyviai.

Jis pastebi, kad mūsų šalyje verslumo skatinimas nėra integruotas į švietimą, tad neugdomos verslui reikalingos savybės – imlumas naujovėms, gebėjimas spręsti problemas kartu su komanda. Būtent tokiu principu jaunimas ugdomas užsienio mokyklose.

Gana niūrią Lietuvos situaciją atspindi ir apklausos duomenys. Į klausimą, ar daug dirbantys žmonės mūsų šalyje gali pasiekti sėkmę, lietuviai skeptiškiausiai nusiteikę tarp kitų Europos šalių. Jie įsitikinę, kad pastangos naudos neatneša. 

A.Mileškai nerimą kelia ir situacija uostamiestyje. Jo manymu, verslininkai nepajėgūs vieni išspręsti visų šių problemų. 

„Jei mieste neliks gyventojų, verslui nebus, ką veikti“, – prognozavo jis.

Darbdavių asociacijos vadovas pripažino, kad Klaipėdos struktūra nėra palanki smulkiajam verslui. Pastarasis kol kas vadovaujasi principu „perku–parduodu“, tačiau toks pasirinkimas nėra naudingas pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu.

Klaipėdoje taip pat nėra verslo parko, kur būtų galima pradėti savo verslą – dar vieną trūkumą paminėjo A.Mileška.

Tad Klaipėdos trišalėje taryboje svarstyta, kaip būtų galima pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį uostamiestyje. Miesto politikams nuspręsta pasiūlyti organizuoti verslo dieną, per kurią verslininkai galėtų prekiauti be mokesčių.