Beveik trečdalis Lietuvos bedarbių nedirba pusę metų ir daugiau, o darbdaviai skundžiasi nerandantys norinčiųjų dirbti. Kai kurie verslininkai sako pavargę nuo darbuotojų kaitos ir nežino, kur jų rasti plečiamam verslui.

Darbo rinkos tendencijas specialistai vadina gerėjančiomis, tačiau vis dar gausu darbdavių, kurie neranda darbuotojų, ir žmonių, nerandančių darbo. Pastarieji skundžiasi nedideliu darbo užmokesčiu dažnai neviršijančiu išmokų, o darbdaviai tikina, kad ilgalaikių bedarbių nemotyvuoja net atlyginimas ir darbo sąlygos.

„Jaunimas ir ilgalaikiai bedarbiai – tai tie, kurie turi didžiausių problemų, nes kas antras iš jų yra nekvalifikuotas, kas 5 – niekada nedirbęs ir taip pat kas antras yra vyresnis nei 50 metų amžiaus“, – teigia Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Inga Liubartė.

Kai kuriems verslininkams skaičiuoti likusius darbuotojus iš visų priimtų tenka kiekvieną mėnesį. Verslininkai teigia, kad išsilavinimo ir didelės patirties nereikalaujančiam gamybiniam darbui atlikti dažnai atvyksta žmonės, kurie darbo neieško ir stengiasi jo išvengti.

„Per mėnesį atėjo 40 darbuotojų, mėnesio gale tik 10 liko. Vieni neišlaiko išbandymo pinigais, gauna atlyginimą ir nepasirodo. Kiti pamato, kad dirbti reikia, tai priežasčių susiranda, kad kito darbo ieškosis“, – pasakoja verslininkas Arvydas Padvaiskas.

Tokius darbuotojus, pasak verslininko, motyvuoti sudėtinga. Esą už pradžioje siūlomą minimalų darbo užmokestį jiems dirbti neapsimoka ir atlyginimo perspektyvos nevilioja. Tad Vilniaus rajone besiplečiančiam verslui surasti per 200 naujų gamybos darbuotojų – tikras iššūkis.

Darbo rinkos tyrėjų teigimu, sunku suvokti, kad turint vieną stipriausių ekonomikų regione, sugebama mokėti mažiausią darbo užmokestį. Tačiau jis, esą, nėra vienintelė priežastis, dėl kurios darbdaviai ir darbuotojai nesusikalba.

„Problema yra ta, kad žmogus savo pastangomis negali turėti įtakos pajamoms. Tai itin trukdo, kai yra papildomi darbai. Ir jei jo pastangos neįvertinamos, tai ir darbdavių ir darbuotojų santykiai blogėja, krenta motyvacija“, – aiškina darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.

Viena esamos situacijos priežastimi pašnekovai įvardija mažai lanksčią paramos sistemą, kuri vos padidėjus pajamoms iš darbuotojų atima kai kurias privilegijas.