Remiantis „Swedbank" duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo sudarytos 2 345 automobilių lizingo sutartys su verslo klientais. Estijoje tokių sutarčių sudaryta daugiau nei Lietuvoje (3 827), o Latvijoje mažiau - 1 804. Lizingo duomenys taip pat rodo, kad visame regione verslo klientai labiausiai pasitiki vokiškais ir japoniškais automobiliais.

Brangiausiai perka estai, lietuvių įmokos didžiausios

Kaip teigia „Swedbank" lizingo skyriaus vadovas Mindaugas Stasionis, Estijos verslininkai yra labiausiai linkę automobilius įsigyti lizingu, tačiau čia perkamų naujų automobilių dalis pati mažiausia - 62 procento. Kaimyninėje Latvijoje iš verslui lizinguojamų automobilių nauji modeliai sudaro 68 proc., o Lietuvoje jų dalis siekia net 74 procento.

„Tačiau jei žiūrėtume ne į procentus, bet į vienetus, pamatytume, kad estai šioje kategorijoje yra lyderiai. Per visus 2016 m. verslo klientai Estijoje lizingu įsigijo 3 015 naujų automobilių, o Lietuvoje šis skaičius buvo gerokai mažesnis ir siekė 1 871", - situaciją šalyse lygina M. Stasionis.

Jis pabrėžia, kad lizingo paslauga besinaudojantys verslo klientai Estijoje taip pat linkę pirkti kiek brangesnius automobilius nei latviai ar lietuviai, žvelgiant į automobilių vertę be PVM. Estijoje įsigyjamam automobiliui vidutiniškai skiriama 22 817 eurų, Lietuvoje ši suma šiek tiek mažesnė (22 475 eurai), o Latvijoje ji yra keliais tūkstančiais mažesnė - 20 646 eurai.

Kita vertus, remiantis „Swedbank" lizingo duomenimis, pagal mokamas mėnesio įmokas už automobilius pirmauja verslo klientai Lietuvoje, vidutiniškai sumokantys po 384 eurus. Už jų rikiuojasi latviai, kurių vidutinė įmoka per mėnesį yra 350 eurų, ir estai - vidutiniškai 347 eurai per mėnesį.

Kokius automobilius renkasi įmonės?

Anot M. Stasionio, 2016 m. rinkdamiesi automobilį verslo klientai visose trijose Baltijos šalyse pirmenybę dažniausiai teikė „Volkswagen" grupės produkcijai. Latvijoje ir Lietuvoje šio gamintojo automobiliai užėmė pirmąją vietą populiariausių lizingu įsigyjamų automobilių rikiuotėje, Estijoje jis atsidūrė antroje vietoje, užleisdamas pirmenybę transporto priemonėms „Toyota".

Latvijoje ir Lietuvoje automobiliai „Toyota" atsidūrė atitinkamai antroje ir trečioje sąrašo vietose. Populiarumo neprarado ir kita „Volkswagen" grupės automobilių markė „Škoda". Lietuvoje ji tarp verslo klientų yra antra, o Estijoje - trečia pagal populiarumą.

Visose Baltijos šalyse 2016 m. taip pat augo komercinių transporto priemonių įsigijimas lizingu. Praėjusiais metais „Swedbank" Lietuvoje finansavo 50 proc. daugiau komercinio transporto nei 2015 m. (2016 m. 62 mln. eurų, 2015 m. 40 mln. eurų). Latvijoje atitinkamų transporto priemonių pernai finansuota 46 proc. daugiau, Estijoje taip pat fiksuojamas 15 proc. augimas.

Auga automobilių nuomos patrauklumas

2016 m. verslo klientų segmente toliau populiarėjo vadinamosios automobilių veiklos nuomos sutartys. Estija yra visiška tokių sutarčių lyderė. Čia net 72 proc. transporto priemonių verslininkai įsigyja naudodami šį lizingo būdą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 43 proc., o Latvijoje tik 37 procentus.

M. Stasionio teigimu, esminis skirtumas tarp finansinio lizingo ir veiklos nuomos sutarties yra tai, kad pirmuoju atveju visas įmokas sumokėjęs klientas tampa automobilio savininku. Sudarius veiklos nuomos sandorį, bankas įsigyja kliento norimą automobilį ir pastarąjį jam perduoda naudoti iki termino pabaigos, mokant nustatytas įmokas. Sutarčiai pasibaigus transporto priemonė gali būti grąžinta lizingo bendrovei, sutartis gali būti pratęsta arba sudarytas naujas sandoris.

Lizingo rinką augina ir optimistiniai lūkesčiai

„Swedbank" 2017 m. prognozuoja tolesnį spartų lizingo augimą visose Baltijos šalyse. Anot banko ekspertų, augimą lems vis didesnė lizingo skvarba regione ir teigiami lūkesčiai, skatinantys įmones ir fizinius asmenis aktyviau vartoti.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bendra automobilių lizingo rinka, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., jau yra ūgtelėjusi ketvirčiu.