„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Visų pirma rinkėjų valia tai, kad suvokimas, kaip turėtų būti kuriama gerovės valstybė, pakrypo labiau link to, kad tai turėtų būti ne didesni mokesčiai, ne didesnis perskirstymas per biudžetą, bet kitais būdais pasiekiama gerovės valstybė“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė: „Kyla labai daug klausimų ir reikia tikėtis, kad naujasis premjeras ar premjerė inicijuos kuo greitesnį susitikimą su profesinėmis sąjungomis, nes lieka neaišku, kas bus su darbuotojų socialinėmis garantijomis, ar bus darbų tęstinumas, ar bus drastiškos, radikalios permainos“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius: „Faktas, kad bus norima labai konkrečių, tvirtų ir ilgalaikių ekonomikos skatinimo priemonių. Tik skolintais pinigais gerovės valstybės nepastatysime, pats verslas turės dirbti ir uždirbti. Reikės investuoti į ilgalaikius sprendimus, kurie susiję su verslo plėtra ir atlaisvinimu. Kuo daugiau verslas sukurs pridėtinės vertės, tuo daugiau bus galima įgyvendinti socialinių iniciatyvų“.

„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas: „Ne pirmą kartą jau krizių metu laimi Seimo rinkimus centro-dešinioji koalicija, tai pirmiausia norėtųsi jiems palinkėti pasimokyti ir nekartoti savo praeities klaidų, prisimenant 2008 metų naktines reformas ir panašiai, pasimokyti iš konkurentų klaidų, ypač šiemet, suvaldant COVID-19 epidemijos riziką ir dėl to iškylančiomis finansinėmis, socialinėmis, mokestinėmis ir visomis kitomis pasekmėmis“.

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Turėsime pakankamai konservatyvią, mokesčius mažinti linkusią Vyriausybę, kai nebereikės to didelio (ekonomikos  – BNS) skatinimo. (...) Kiti metai turėtų būti tarpiniai, o nuo 2022 metų turėtų būti sprendimai atsisakyti nereikalingų išlaidų. Nevadinčiau to diržų veržimusi, bet grįžimu į normalią situaciją“.

„Vikonda grupės“ savininkė Jolanta Blažytė: „Matome ir nemažai utopinių pažadų. Pavyzdžiui, pažadėta Lietuvą paversti Europos bio ir sveikatos technologijų centru, pažadėta gyventojų gyvenimo trukmę prailginti 5 metais ir panašiai. Yra didelė rizika, kad vaikantis tokių nepamatuotų svajonių, gali būti nuspręsta klampinti valstybę į nepakeliams skolas arba verslą apkrauti nepakeliamais mokesčiais“.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis: „Pirmiausiai tikimės priešrinkiminio pažado kalbėtis ir nedaryti drastiškų jokių veiksmų, ieškoti sutarimo ekonominiais klausimais, pirmiausiai kalbant apie mokesčius. (...) Kitas svarbus dalykas yra tas, kad mes turime antrąją pandemijos bangą, tačiau kol kas nėra jokių aiškių ekonominių instrumentų jos valdymui. Labai norisi matymo, kokios bus siūlomos ekonominės priemonės, jei visgi teks griežtinti veiklos sąlygas“.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas: „Nauja Vyriausybė greičiausiai norės kažkam būti dosni, gal bus naujos paramos priemonės verslui, gyventojams, ir tas irgi didins biudžeto deficitą. Dar labai svarbus darbas – pasiruošti, kur panaudoti Europos skatinimo ir gaivinimo programos lėšas, nes Lietuva turi paruošti planą labai greitai“.

„Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Daugelį metų investuotojai pasisako apie tai, kad pirmoje vietoje yra švietimas ir kad reikia priimti sprendimus dėl švietimo reformos. (...) Kitas sektorius – sveikatos apsaugos, kuris ir dabar kankinamas viruso, nežinau, ar labai greitai reformuosis, nes sunku priimti sprendimus, kai tiek ligonių guli lovose ir kovoja su virusu“.

Koncerno SBA prezidentas ir akcininkas Arūnas Martinkevičius: „Pirmiausiai naujoji valdžia turi turėti ilgalaikę ir aiškią Lietuvos ateities viziją. Jau kurį laiką esame pametę kryptį ir todėl nedovanotinai švaistome jėgas bei laiką (....) Dabar dažnai įklimpstame biurokratijos dumble ar nereikšmingose detalėse“.