Naujasis bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas Audrius Zabotka valstybės verslo garantijų sistemoje anaiptol ne naujokas, jo planuose – įgyvendinti pažangias verslo finansavimo priemones.

– Bendrovėje dirbate beveik nuo pirmųjų jos įsteigimo metų. Kaip per dešimt metų keitėsi valstybės garantijų politika?

– Valstybės garantijos per dešimt metų sulaukė pripažinimo tiek kalbant apie kredito įstaigas, tiek smulkųjį verslą. Ypač tai įrodo pastarieji treji metai, kai Lietuvos verslą palaužė ekonominis sunkmetis. INVEGA parodė gebanti lanksčiai ir operatyviai reaguoti į pasikeitusius verslo finansavimo poreikius, inicijuoti efektyvias ES lėšomis finansuotas finansų inžinerijos priemones, atrinkti tinkamus finansinius tarpininkus, laiku užtikrinti priemonių įgyvendinimą ir finansavimo išteklių pasiūlą Lietuvos verslui.

Turėdama valstybės garantijas ne viena nauja, finansinės istorijos neturinti smulkiojo verslo įmonė gali gauti paskolą verslui pradėti. Apie 30 proc. bendrovės INVEGA garantijų suteikta būtent už mažiau nei trejus metus veikiančių įmonių paskolas. Nors dar visai neseniai kredito įstaigos net nesileisdavo į kalbas, kai į jas kreipdavosi būtent tokios įmonės. Tai, kad valstybės garantijos turi savo vertę, atspindi nuolatinis domėjimasis šia teikiama parama ir stabiliai augantys ar nesikeičiantys skaičiai.

– Jūsų vertinimu, kokią naudą verslui duoda valstybės suteikiamos garantijos?

– Teikdama valstybės garantijas INVEGA smulkiojo verslo atstovams suteikia galimybę prieiti prie reikalingo finansavimo, palengvina paskolų verslui gavimo naštą, nes garantijos atstoja dalį kredito įstaigų prašomo užstato. Taigi gavus garantiją, įmonėms lengviau pradėti ar plėsti savo verslą, o tai skatina ir naujų darbo vietų kūrimą. Reikia paminėti ir tai, kad, be garantijų, INVEGA įmonėms kompensuoja ir dalį jų sumokėtų palūkanų – tai itin palengvina šiandienes verslo sąlygas.

– Šiuo metu kokių ūkio šakų verslui ypač reikalingos valstybės garantijos einant į banką dėl paskolos?

– Įvertinus naujausius duomenis, garantijos pasiskirsto gana tolygiai tiek už besiverčiančių gamyba (35,27 proc.), tiek prekyba (30,82 proc.) ar paslaugas (29,79 proc.) teikiančių įmonių paskolas. Bendrovės INVEGA statistika rodo, kad daugiausia garantijų suteikta už statybos, maisto pramonės, viešbučių ir visuomeninio maitinimo, didmeninės prekybos sektoriuose dirbančių įmonių paskolas.

– Kokia dalis įmonių Lietuvoje yra pasinaudojusi bendrovės INVEGA garantijomis? Jūsų vertinimu, daug ar mažai? Kodėl?

– Jeigu Lietuvoje šiuo metu veikiančių įmonių skaičių palygintume su mūsų išduotų garantijų skaičiumi, matytume, kad bendrovės INVEGA garantijomis pasinaudojo beveik 4 proc. visų įmonių. Jeigu palygintume bendrovės INVEGA garantijų portfelį ir 2011 m. visų bankų išduotų paskolų dydį, matytume, kad bankų suteiktų naujų paskolų suma nefinansinėms korporacijoms per 2011 m. siekė apie 2,8 mlrd. litų. Bendrovės INVEGA garantuotų paskolų suma per 2011 m. buvo beveik 250 mln. litų, tai sudaro 9 proc. visų išduotų paskolų. Mums šie skaičiai išties reikšmingi.

– Kokie Jūsų tolesni planai vadovaujant bendrovei INVEGA?

– Šiuo metu INVEGA jau nebėra vien garantijų institucija. INVEGA įgyvendina ne vieną finansų inžinerijos priemonę, kurios susijusios su smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimu, tačiau augančio Lietuvos verslo, ypač naujai besisteigiančių įmonių, ambicingiems augimo planams finansuoti tai nėra geriausia finansavimo priemonė.

Todėl jau buvo priimtas sprendimas įgyvendinti mano pristatytą rizikos kapitalo investavimo į įmones finansų inžinerijos priemonę CID. Dirbdamas bendrovės INVEGA vadovu šios priemonės, o ateityje ir daugiau investicijas į įmonių kapitalą skatinančių priemonių, įgyvendinimą laikyčiau savo veiklos prioritetu.

2007–2013 m. buvo pirmasis aktyvaus finansų inžinerijos priemonių, finansuojamų ES lėšomis, įgyvendinimo laikotarpis visoje ES, o praktinis priemonių įgyvendinimas parodė, kad tiek ES, tiek Lietuvos teisės aktai dar nesudaro sąlygų priemones sklandžiai įgyvendinti. Stengčiausi, kad ES teisinis reglamentavimas atspindėtų finansų inžinerijos priemonių lankstumą, sudarytų sąlygas jas įgyvendinti efektyviai. Iš savo patirties matau, kad labai svarbu „bendras supratimas“ ir institucinius gebėjimus vystyti tiek pačioje bendrovėje INVEGA, tiek ES lėšų administravimą bei paramos priemones verslui koordinuojančiose institucijose. Todėl viena iš savo veiklos krypčių laikyčiau bendro efektyvios paramos verslui bei finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo administracinių gebėjimų stiprinimą bendrovėje INVEGA, glaudų bendradarbiavimą ir dialogą su atsakingų koordinuojančių bei kontroliuojančių institucijų darbuotojais.