Tomo Vaitkevičiaus teigimu, pavasario sesijoje Seimui planuojama pateikti įstatymų pataisas, susijusias su baterijų tvarkymu, taip stiprinant gamintojų ir importuotojų atsakomybę.

Taip pat, anot jo, numatoma papildyti komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus įpareigojant savivaldybes efektyviau kontroliuoti atliekų surinkimą bei rūšiavimą.

„Vienose savivaldybėse aktyviau veikia administratoriai, kurie nepatingi patikrinti konteinerių ir priimti sprendimus, kad nerūšiuotos atliekos nebus paimamos ir duoti įspėjimus gyventojams. Kitais atvejais į tai visiškai nekreipiama jokio dėmesio. (...) Turime apsispręsti, kaip kontroliuojama. Kokie reikalavimai keliami gyventojams, yra aišku, bet jų kontrolės iš tiesų realiai pritrūksta kai kuriose savivaldybėse“, – BNS pirmadienį sakė T. Vaitkevičius.

„Turime daryti viską, kad kuo labiau mažėtų mišrių komunalinių atliekų srautas, kuo mažiau susidarytų tų atliekų, kurios yra mišrios ir nerūšiuotos“, – kalbėjo jis.

Viceministras sutiko, kad atliekų tvarkymo ir laikymo vietose neretai kylantys gaisrai yra didelė problema, ji daugeliu atveju susijusi ir su netinkamu baterijų rūšiavimu.

„Matydamas vakar gaisrą, kaip tai atrodo, aš tikrai linkėčiau kiekvienam žmogui, kuris pastaruoju metu įmetė bateriją į mišrų komunalinį srautą, pamąstyti, ką jis galbūt ir padarė (...). Galbūt tyrimas parodys, kad būtent jūsų baterija tai padarė“, – teigė  T. Vaitkevičius.

„Svarbiausias dalykas, kurį dabar galėtų merai pasakyti visiems savivaldybių gyventojams: o gal jau dabar pradėkime rūšiuoti“, – BNS teigė viceministras.

Jo teigimu, pernai taip pat buvo priimti pakeitimai, griežtinantys reikalavimus atliekų tvarkytojams, jie turėtų įsigalioti iki 2026 metų.

Savivaldybėms reikėtų turėti atsarginius atliekų tvarkymo planus

Anot T. Vaitkevičiaus, savivaldybės turėtų turėti iš anksto parengtus atsarginius atliekų tvarkymo planus bei algoritmus, kuriuos būtų galima aktyvuoti tokiais atvejais, kaip sekmadienį įvykęs gaisras Vilniuje.

Viceministro teigimu, tai Aplinkos ministerija ketina spręsti kartu su kitomis institucijomis.

„Tokio lygio situacijos gali atsitikti, tikrai buvo ne kartą šnekamą, matyt, turime priimti sprendimus, kurie būtų labai aiškūs, nustatyti labai aiškius algoritmus, kaip tokiose situacijose elgiamasi, kad nebūtų kažkokio sutrikimo ar ieškojimo“, – kalbėjo T. Vaitkevičius.

Anot jo, Vilniuje yra pakankamai galimybių toliau tvarkyti atliekas nevežant jų į sąvartynus: pasitelkti kitų regionų pajėgumus, deginimą, įsirengti arba panaudoti papildomas mišrių atliekų saugojimo ar panaudojimo aikšteles.

„Mano požiūriu, priimtiniausias dalykas yra išnaudoti dabartines galimybes sandėliuoti atliekas ir jas atrūšiavus atiduoti deginimui“, – sakė T. Vaitkevičius.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pirmadienį sakė, kad dėl savaitgalį kilusio gaisro Vilniuje paskelbta ekstremali padėtis, nerūšiuotos atliekos laikinai gali būti deginamos „Ignitis grupės“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Tai vienas iš trijų galimų miesto vadovo pirmadienį įvardytų scenarijų, Vilniuje dėl gaisro sutrikus atliekų rūšiavimui. Pasak V. Benkunsko, pirma siekiama susitarti su privačiais atliekų tvarkytojais.

Ekspertas: tai padidintos rizikos įmonės

„Vilnius Tech“ universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros dėstytojas Mindaugas Grigonis sako, kad atliekų tvarkymo įmonės yra padidintos rizikos, todėl yra daug dedamųjų, dėl kurių jose gali kilti gaisrai.

„Tai yra didelis kiekis degios medžiagos ir pasitaiko tikimybė, kad dėl cheminių medžiagų, akumuliatorių, visokių kitokių tiek gamybinio proceso gali kilti (gaisrai – BNS). (...) Yra žmogaus faktorius, pasitaiko, kad žmogus gali įmesti kokią bateriją ar degią medžiagą“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Grigonis.

„Gali būti ar diversija, ar kažkas per neapsižiūrėjimą įmetė baterijas. Aišku, tas toks didelis išplitimas reikalauja pilnos analizės, kaip gaisras vyko, kokie suveikė šilumos jutikliai artumo ar temperatūriniai“, – kalbėjo ekspertas.

Vilniuje, bendrovės „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje sekmadienį kilęs gaisras pirmadienio popietę buvo užgesintas, jo metu išdegė apie 7,5 tūkst. kv. metrų pastato. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.

„Energesman“ teigė, kad gaisras galėjo kilti dėl netinkamai gyventojų išmestų atliekų, pavyzdžiui – baterijų, akumuliatorių, elektronikos, skiediklių, dažų, cheminių valiklių, karštų pelenų, tačiau neatmetama ir padegimo versija.

Gamykloje rūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.