Grūdų eksportuotojai teigia, kad vis dar išlieka naujų eksporto rinkų paieškos problema. Užsivėrus Rusijos rinkai, jie dairosi į kitas didžiąsias šalis, tokias kaip Brazilija, Kinija. Žemės ūkio ministrė sako, kad apie galimybes pirkti Lietuvos žemės ūkio produkciją Kinija dėl politinių motyvų net nekalba.

Grūdus eksportuojančios įmonės per tris mėnesius į kitas šalis jau išvežė apie pusantro mln. tonų, tai yra apie pusę visų eksportui skirtų grūdų. Juos šiuo periodu  tarptautinėje rinkoje parduota Rusija, Ukraina, Europos šalys. Pasak eksportuotojų, vėliau rinkos sulėtėja, nes į jas ateina Kanados, Australijos, Argentinos grūdų eksportuotojai. Paskutiniajame didžiausiame grūdų užpirkime į Iraką pigiausią kainą pasiūlė Kanada.

„Lietuva paskutiniu metu – du, tris metus – koncentruojasi į Irano eksportą. Tai darosi pavojinga: į tą rinką planuoja ateiti ir daugiau šalių, nes mažinami barjerai, draudimai ir sudaromos lengvesnės sąlygos, todėl konkurencija didės. Turime pradėti galvoti, kur mes dar galime keliauti su savo grūdais. Keletą kartų jau kreipėmės į ministeriją prašydami bandyti pradėti registracijos procedūras Brazilijoje ir Kinijoje“, – tvirtina UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas.

Žemės ūkio ministrė sako, kad į Lietuvą Brazilijos atstovai atvyksta šią savaitę ir domėsis galimybe pirkti lietuviškus pieno produktus, grūdus. Ji teigia, kad lietuviškai žemės ūkio produkcijai Kinijos rinka kol kas nepasiekiama.

„Manome, kad tai dėl Seime ir kitur demonstruoto Dalai Lamos palaikymo, kai jis buvo atvykęs. Iš tikrųjų tos politinės problemos yra: negalime pasirašyti jokių susitarimų ir Kinija kol kas su mumis nesikalba“, – teigia Virginija Baltraitienė.

„Iš Lietuvos į naujas rinkas reikia išvežti virš 2 mln. tonų grūdų. Tai – didžiulė problema“, – tikina Grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Tautvydas Barštys.