Lietuvos ekonomikos augimas pastaruoju metu lėtėja ir planuoto 3,7 proc. BVP augimo šiemet pasiekti greičiausiai nepavyks. Vis dėlto ekspertai teigia, kad tragedijos daryti nereikia, nes šalies ūkis drastiškai  nesulėtės.

Pakeitė nuomonę

Dar rugsėjį Finansų ministerija šalies BVP augimo prognozę šiems metams padidino nuo 3,4 iki 3,7 proc. Tačiau vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vykusiame ateinančių metų biudžeto projekto pristatyme finansų ministras Rimantas Šadžius prabilo, kad šio rodiklio pasiekti greičiausiai nepavyks, nes trečią šių metų ketvirtį ekonomika augo kur kas lėčiau, nei planuota.

Anot R.Šadžiaus, saugia BVP augimo prognoze galima laikyti anksčiau skelbtus 3,4 proc. "Manau, kad augimas bus tarp 3,4 ir 3,7 proc.", – kalbėjo ministras.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad vakarykštis R.Šadžiaus pareiškimas jį kiek nustebino. Ne todėl, kad R.Šadžiaus paskelbti skaičiai prasilenktų su realybe, o dėl to, kad vos prieš kelias dienas ministras kalbėjo priešingai.

"Man buvo truputį keista girdėti ministro pareiškimą, nes dar praėjusią savaitę jis kalbėjo, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali būti ir didesnis nei 3,7 proc. Keista, kad nuomonė taip pasikeitė, – juk ir praėjusią savaitę ekonomikos duomenys iš esmės nerodė tokių pozityvių ženklų", – sakė G.Nausėda.

Pusmetis bus nekoks

Statistikos departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad trečią šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo vos 2,2 proc. Pasak G.Nausėdos, šis rodiklis neleidžia tikėtis, kad bendras metinis ekonomikos augimas bus didesnis, nei prognozuota.

"Finansų ministerija prognozavo 3,7 proc., SEB bankas – 3,8 proc. metinį BVP augimą. Tačiau trečio ketvirčio rezultatai rodo, kad galutinis skaičius bus mažesnis. Juolab kad ir prognozės ketvirtam ketvirčiui nėra itin optimistinės. Antras metų pusmetis bus prastesnis už pirmąjį, o tai reiškia, kad metinis BVP augimas palįs po minėtais 3,7 ar 3,8 proc. Vis dėlto tragedijos daryti nereikia, nes bet kokiu atveju žemiau 3 proc. ribos tikrai nenusirisime", – prognozavo ekonomistas.

Net ir 3 proc. metinis BVP augimas būtų kone tris kartus didesnis už bendrą ES vidurkį, tačiau, G.Nausėdos manymu, tuo guostis nereikėtų.

"Mūsų tikslas turėtų būti ne augti sparčiau nei ES vidurkis, o kuo greičiau pasivyti senųjų ES šalių gyvenimo lygį. Kad tai padarytume greičiau, reikia didesnio BVP augimo nei 3 proc.", – sakė SEB banko prezidento patarėjas.

Pagerino prognozę

Ekonomikos prognozes Lietuvai vakar paskelbė ir Europos Komisija (EK). Ji, priešingai nei R.Šadžius, teigia, kad mūsų šalies BVP augs sparčiau, nei skelbta anksčiau. Tiesa, ankstesnės EK prognozės buvo kur kas konservatyvesnės, nei skelbtos Finansų ministerijos ir Lietuvos ekonomistų.

Anksčiau prognozavę, jog Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,1 proc., EK ekonomistai vakar paskelbė šią prognozę gerinantys iki 3,4 proc. Anot EK, kitais metais Lietuvos BVP augs 3,6 proc., o 2015-aisiais – 3,9 proc. Panašias prognozes artimiausiems metams pateikė ir G.Nausėda. Anot jo, kitąmet metinis BVP augimas turėtų siekti 3,5 proc., o dar kitais metais – 4 proc.

Naujausiose EK prognozėse teigiama, kad šiuo metu pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis yra vidaus vartojimas, kurį skatina didėjantys atlyginimai, sumenkusi infliacija, mažėjantis nedarbas ir padidėjęs gyventojų pasitikėjimas. Teigiamos įtakos šalies ekonomikos augimui taip pat turi investicijos.

Prognozuojama, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet augs 4,8 proc., kitąmet – 3,8 proc., o 2015 m. – 4,5 proc. Valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų augti 1,4 proc., o 2014 ir 2015 m. – po 1,6 proc., bendrojo kapitalo formavimas (investicijos) – atitinkamai 4,9 proc. ir po 6,8 proc.

Nedarbo lygis, pernai siekęs 13,4 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 11,7 proc., 2014 m. – iki 10,4 proc., o 2015-aisiais – iki 9,5 proc. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 4,3 proc., kitąmet – 3,8 proc., o 2015 m. – 4,5 proc.

Premjeras patenkintas

Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad pagerintos EK prognozės Lietuvai siunčia palankius ženklus tarptautinėms rinkoms, tačiau siūlo įvairiomis prognozėmis pernelyg nesivadovauti.
"Reikia žiūrėti labai atsakingai, tomis prognozėmis per daug nesusirgti, paprastai sakant, nes kiekvienas greitai priimtas ir ekonomine logika bei finansine analize nepamatuotas politinis sprendimas gali greitai prognozę pakeisti. Turiu minty fiskalinio deficito dydį, visa tai reiškia, kad mums reikia garantuoti stabilią arba tvarią ekonominę situaciją ilgalaikiame procese", – vakar Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, palankios EK prognozės siunčia signalą ir pačiai EK, kuri "turės priimti sprendimus, kada Lietuva kreipsis dėl euro įsivedimo nuo 2015 m.".

"Tai labai svarbu Lietuvai, kad toks signalas yra siunčiamas toms institucijoms, agentūroms, kurios vertina finansinę būklę šalyje ir gerina Lietuvos skolinimosi reitingus", – teigė A.Butkevičius.

Kas laukia Europos

Vakar paskelbtose EK prognozėse teigiama, kad antro 2013 m. pusmečio augimas ES turėtų sudaryti 0,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Metinis realiojo BVP augimas šiais metais turėtų būti 0,0 proc. ES ir –0,4 proc. euro zonoje. Kalbant apie ateitį, prognozuojama, kad per kitus dvejus metus ekonomikos augimas pamažu įsibėgės ir 2014 m. sudarys 1,4 proc. ES ir 1,1 proc. euro zonoje, o 2015 m. – atitinkamai 1,9 ir 1,7 proc.

Anot EK, Europoje toliau vyksta vidinis ir išorinis koregavimas, kuris daugeliu atvejų grindžiamas keletą pastarųjų metų įgyvendinamomis didelio užmojo struktūrinėmis reformomis ir fiskalinio konsolidavimo pastangomis. Todėl susidarė geresnės sąlygos tam, kad svarbiausiu Europos ekonomikos augimo veiksniu pamažu taptų vidaus paklausa. Tačiau, turint omenyje prastesnes naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalių perspektyvas, sugrįžimas prie stabilaus augimo bus laipsniškas.

"Matome vis daugiau požymių, kad vyksta Europos ekonomikos persilaužimas. Valstybėse narėse įgyvendintas fiskalinis konsolidavimas ir struktūrinės reformos sudarė sąlygas ekonomikai atsigauti. Tačiau pergalę skelbti dar anksti – nedarbas vis dar neleistinai didelis. Todėl siekdami užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą turime toliau modernizuoti Europos ekonomiką", – EK pranešime cituojamas už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas.