Butų pasiūla sparčiai lenkia paklausą. Gyventojai, užuot įsigiję butą mieste, vis dažniau dairosi į individualius namus užmiestyje.
Verslo centrai pustuščiai
Pirmą šių metų pusmetį nekilnojamojo turto (NT) rinka gyvuoja atostogų režimu, kaip teigia bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Anot jo, beveik visuose Lietuvos didmiesčių NT sektoriuose juntamas sulėtėjimas, jis neturėtų staigiai sumažėti ir rudenį.
Komercinio NT rinkoje pirmą šių metų pusmetį aktyvesnis buvo tik verslo centrų sektorius. A.Antanavičiaus teigimu, per šį laikotarpį buvo statomi aštuoni verslo centrai ir visi jie – Vilniuje.
„Kaune ir Klaipėdoje verslo centrų rinkoje stagnacija tęsiasi jau kelerius metus. Investuojama vien Vilniuje, nors ir sostinėje situacija keičiasi: pasiūla auga gana sparčiai, o rinkos situacija ir išoriniai veiksniai rodo, kad daugiau ploto artimiausiu metu nelabai reikės. Pusė patalpų tuščios“, – sakė jis.
Kaune ir Klaipėdoje nauji plėtros projektai nevykdomi, todėl manoma, kad laisvų patalpų plotai šiuose miestuose iki metų pabaigos mažės. O Vilniuje tikimasi, kad laisvų patalpų padaugės. Šios tendencijos, kaip pabrėžė A.Antanavičius, Kaune ir Klaipėdoje lems stabilias kainas. Teigiama, kad kainos pradės stabilizuotis ir Vilniuje: „Kadangi pasiūla sostinėje išaugusi, didėja ir konkurencija rinkoje. Net pavieniais atvejais matome, jog patalpų nuomotojai kainas sumažina, kad surastų nuomininką.“
Prekybos centrų baiminasi
Stabtelėjimas juntamas ir prekybos centrų rinkoje. Nors, kaip teigė A.Antanavičius, auganti mažmeninė prekyba leidžia tikėtis rinkos atsigavimo, tačiau jau antrą ketvirtį iš eilės laisvų patalpų prekybos centruose daugėja. Tai lemia didžiųjų prekybos centrų vykdoma nuomininkų rotacija, kai silpnesni iškeičiami į stipresnius.
„Be to, statistika rodo, kad jau kelerius metus didžiuosiuose šalies miestuose nesikuria nauji prekybos centrai. Pagrindinė problema yra tai, kad prekybos centruose dažniausiai prekiaujama nebūtiniausiomis prekėmis. O tai reiškia, kad ekonomikos sunkmečiu jo padarinius pirmoji pajunta prekybos centrų rinka. Puikiai tai suprasdami ir matydami išorinius ekonomikos rodiklius investuotojai nesiima investuoti į didelius projektus“, – aiškino A.Antanavičius.
Skolintis palanku
Vakaruose optimistinės nuotaikos išblėsusios, o tai byloja Lietuvos verslo lūkesčiai, tad ir savo finansinių galimybių vertinimas yra prastesnis, kaip patvirtino banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė. Kita vertus, ji pabrėžė, kad tokia padėtis, kai žmonės mažiau vartoja, lemia žemas būsto paskolų palūkanų normas, kurios turėtų išsilaikyti bent vienus metus.
„Tačiau Lietuvos kredito rinkai tai smarkiai neatsilieps, nes kredituodami naujus objektus bankai bus atsargesni, o ūkio subjektai savo galimybes imti paskolas vertins kritiškai“, – sakė R.Medaiskytė. Jeigu bankas kreditą būsto pirkėjui suteiktų, dabar, anot jos, imti būsto paskolą yra palankus metas.
Vis dėlto A.Antanavičius pabrėžė, kad NT mažiau įsigyjama su būsto paskolomis. Anot jo, žmonės finansinių įsipareigojimų dar vengia, todėl mieliau būstą įsigyja savomis lėšomis: „Jei skolinasi, tai labai nedaug. Dažniausiai vieną turtą keičia kitu.“
Būstų daugiau, nei reikia
Gyventojams savo finansines galimybes vertinant atsargiai, būsto paklausa šalyje pasiūlos nepaveja. Būsto rinkoje optimistinių nuotaikų pasigendama, tačiau jau keletą ketvirčių NT rinkos dalyvius stebina vis aktyvėjantis individualių namų sektorius.
A.Antanavičiaus teigimu, butų rinkoje pastebimas paklausos smukimas. Anot jo, pirmą šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, sandorių šalyje sumažėjo 1,8 proc.: „Atrodo, kad žmonės keičia savo prioritetus ir vis dažniau renkasi individualius namus. Juo labiau kad butų ir individualių namų kainų skirtumas nelabai didelis, o nuosavi namai asocijuojasi su aukštesne gyvenimo kokybe.“ A.Antanavičius prognozavo, kad individualių namų sektorius ir toliau augs.
Pastebima, kad pasiūlos augimas naujos statybos daugiabučių sektoriuje pirmą šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, yra žaibiškas, kaip sakė A.Antanavičius. Anot jo, pasiūla paklausą viršija du tris kartus – per šį pusmetį iš viso sudaryta vos 800 butų pirkimo–pardavimo sandorių.
Jis neslėpė, kad tolesnis tokio masto butų pasiūlos augimas pakenktų rinkai, nes parduoti NT taptų sudėtinga: „Jeigu pasiūla didėja, natūralu, kad parduoti likusius laisvus, ne tokius patrauklius butus bus sunkiau. Tuomet natūraliai iškyla pinigų srautų problema. Juk objektai paprastai statomi padedant bankams. Jeigu nėra pardavimo, grąžinti kreditą, sumokėti mokesčius ir atlyginimus tampa kur kas sudėtingiau. Todėl manau, kad ne tokie sėkmingi projektai gali netgi nutraukti veiklą, bankrutuoti.“
Tobulina įstatymus
Teisinėje srityje esminių pokyčių, iš esmės pakeitusių NT rinkos dalyvių elgesį, šiais metais nebuvo, kaip pabrėžė advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerė ir advokatė Aušra Mudėnaitė. Tačiau teigiamų postūmių esama – pirmą šių metų pusmetį ir toliau buvo tobulinami įstatymai, sprendžiamos jų spragos.
„Pirmą šių metų pusmetį Vyriausybė inicijuoja taikos sutarčių sudarymą dėl keliolikos NT objektų statybos šalies pajūryje. Politinė galia pakeitė nuostatą – ji mano, kad vertinant viešąjį interesą reikia ne vien atitikti formalias sąlygas, bet ir žiūrėti į ekonominius argumentus, pavyzdžiui, kad sunaikinti milijonų vertas investicijas nėra pats racionaliausias sprendimas“, – sakė A.Mudėnaitė.
Taip pat, kaip pabrėžė advokatė, aiškėja valstybinės žemės nuomos ir naudojimo reikalavimai: „Žaidimo taisyklės aiškėja, nors nebūtinai tampa liberalesnės, o tai labai gerai, nes rinkos žaidėjai turi aiškesnę teisinę atspirtį priimti verslo sprendimus.“
Naujausi komentarai