Nors virš Vakarų valstybių susitelkę juodi sunkmečio debesys pamažu ėmė sklaidytis, virš trijų Baltijos valstybių jie tik tamsėja. Tokiomis nepalankių ekonomikos vėjų Lietuvai prognozėmis dalijasi britų finansų dienraštis "Financial Times".

Šalys mažos, sunkumai dideli

Dienraštis įspėja, kad, nepaisant mažo trijų Baltijos valstybių dydžio, ES institucijos į jose besikaupiančias problemas neturėtų numoti ranka. Didėjantys bankų nuostoliai ir vertę prarandančios Latvijos, Lietuvos ir Estijos valiutos gali apsunkinti visos Europos atsitiesimą ir lemti išaugusią politinę įtampą, nes visų trijų valstybių sienos ribojasi su Rusija.

Ekonomikos nuosmukį Baltijos šalių regione "Financial Times" vadina šokiruojančiu. Praėjusią savaitę Lietuvai paskelbus 22,4 proc. siekiantį bendrojo vidaus produkto nuosmukį, panašių skaičių tikimasi ir iš Latvijos bei Estijos. Dienraštis pabrėžia, kad Lietuvos valdžia neatmeta galimybės kreiptis finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Latvija, kuri į TVF kreipėsi praėjusių metų pabaigoje, jau sulaukė antrosios pinigų injekcijos.

Problemos tik kaupiasi

Dienraščio vertinimu, galimybė gauti tarptautinę pagalbą yra gera žinia. Bloga žinia tai, kad TVF už skiriamą pagalbą Latvijos reikalauja taikyti itin griežtas priemones, kurios veikia ir taip nuo krizės nukentėjusius šalies gyventojus. Latvijos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai jau sumažinti trečdaliu, nurėžtos ir pensijos. Tačiau Latvijos vargai nesibaigia – rudeniop jos laukia dar vienas eilinis bandymas 10 proc. sumažinti biudžeto išlaidas.

Tiesa, ligšiolinius valdžios veiksmus Latvijos gyventojai sutiko palyginti ramiai. Tačiau viskas gali pasikeisti žiemą, kai baigsis pinigai nedarbo pašalpoms. Latvijoje nedarbo pašalpos mokamos devynis mėnesius, o daugybė žmonių darbo pradėjo netekti šių metų pradžioje, tad atėjus žiemai, daugelis bedarbių liks be jokių pajamų. Oficialiai nedarbas šioje šalyje dabar siekia 11 proc., neoficialiai – 16 proc.

Būtų gerokai lengviau, jeigu Latvijos vyriausybė galėtų įžvelgti šviesą tunelio gale. Tačiau viskas ritasi tik žemyn: bankai neskolina, darbų mažėja, atlyginimai krinta, biudžeto išlaidos mažėja.

Baltijos šalims lieka tikėtis, kad greitai atsigaus eksporto rinkos, tačiau kaimynai tiek rytuose, tiek vakaruose pirkti neskuba.

Auka dėl fiksuoto kurso

Dienraštis svarsto, kad padėtis Baltijos šalyse galėtų palengvėti, jeigu būtų devalvuotos nacionalinės valiutos. Tačiau visos Baltijos šalys tvirtai laikosi įsikibusios fiksuoto valiutos kurso. Ir nors baiminamasi, kad devalvacija privers bankrutuoti tuos žmones, kurie yra pasiskolinę eurais, staigus atlyginimų kritimas gali lemti tuos pačius padarinius.

Latvijos rėmėjų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. TVF neatmeta galimybės, kad Latvija galėtų atsisakyti fiksuoto valiutos kurso, tačiau tam griežtai prieštarauja ES institucijos, kurios baiminasi, kad nuo to nukentės ir valstybės kaimynės. Latvijos ir Lietuvos vyriausybės kategoriškai atmeta tokią galimybę, tačiau politikai taip kalba visada, kol pagaliau priimamas šis bauginamas sprendimas.

Per keliolika nepriklausomybės metų Baltijos valstybių pažanga buvo didžiulė, jos gerokai nutolo nuo Rusijos. Pirmą kartą per šį laiką iškilo reali grėsmė šiems laimėjimams. ES tai supranta ir akylai prižiūri Latvijos mėginimus vaduotis iš krizė. Ji bando užkirsti kelią politiniam nestabilumui, kurį galėtų sukelti devalvacija. Vis dėlto bandymas išlaikyti menamą stabilumą gali tapti dar didesnės ekonominės audros priežastimi šių metų pabaigoje.