Rytas su puodeliu kavos, diena ispanų kalbos mokykloje ir vakarai šiltoje ir saulėtoje Ispanijoje – taip dabar gyvena lietuvė Elžbieta.

„Supratau, kad reikia veikti, keisti gyvenimą, nes gali atsitikti bet kas, kiekvieną dieną mes nežinome, kas mūsų laukia rytoj. COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių“, – sakė ispanų kalbos mokyklos vadovė Elžbieta Blinova.

Siekti svajonių Ispanijoje Elžbieta pasiryžo su dukra, prieš tai susirinkusi visas santaupas ir palikusi manikiūrininkės darbą Lietuvoje. Saulėtame krašte moteris nagų daugiau nelakuoja, o moko tautiečius ispanų kalbos.

„Norėjau visiškai pakeisti savo gyvenimą. Būti nepriklausoma, dirbti sau, turėti savo grafiką“, – savo pasirikimą argumentavo Elžbieta.

COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių.

Lietuvoje nebesutiksi ir Skirmanto – jis vieną dieną dirba ir keliauja Kalifornijoje, kitą – visiškai kitame pasaulio kampe. Kaip ir Elžbietai, Skirmantui įtakos padarė COVID-19. Dabar dirba ir keliauja nebe vienas.

„Dirbu iš paplūdimio, namelio kalnuose. Anksčiau tai teko daryti vienam, po COVID-19 atsirado daugiau bendraminčių, su kuriais galima dalytis šiomis patirtimis“, – teigė verslo konsultantas Skirmantas Steiblys.

Daugelis jaunų žmonių pakeitė požiūrį ne tik į darbą, keliones, bet ir pradėjo mėgautis šia akimirka, nepaisydami finansinių padarinių. Taupo mažiau, o išleidžia daugiau.

Amerikiečių investicinio fondo atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. 18–35 metų žmonių nebemato prasmės taupyti, o 55 proc. teigia atidėję pensijos planavimą.

„Tyrimo atskleista situacija tikrai paradoksali. Net šeši iš dešimties, arba 60 proc., jaunimo net nepradėjo kaupti pensijai ir nekaupia“, – sakė „Luminor“ investicijų valdymo vadovė Loreta Načajienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasirodo, dalį jaunų žmonių keisti požiūrį į finansus paskatino didelis neapibrėžtumas: koronaviruso pandemija, nerimas dėl klimato kaitos, Rusijos karas Ukrainoje, politinis nestabilumas, sparčiai didėjanti infliacija, milžiniškos būsto kainos ir svyruojančios akcijų rinkos.

„Žmonės, patirdami krizinius momentus, išgyveno daug įtampos, streso ir prisiverčia ką nors keisti. Vieni keičia įsitikinimus: jei anksčiau norėjo investuoti į namus, automobilį, dabar daugiau investuoja į šeimą ir draugus“, – pastebėjo psichologė Ugnė Juodytė.

Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją.

Prieš taupymą nukreipta nuotaika plinta jau ir internete. 2 mln. gerbėjų socialiniame tinkle turintis amerikietis aiškina nematantis prasmės taupyti, nes dolerio perkamoji galia artėja prie nulio. Ministrė aiškina, kad nustojęs kaupti Lietuvos jaunimas rizikuoja senatvėje skursti.

„Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bankininkė sako, kad atsitokėję jauni žmonės dar gali spėti įšokti į traukinį ir pasirūpinti oria senatve.

„Jeigu 25 metų pradeda taupyti po 50 eurų į trečią pakopą, tikėtina, kad iki pensijos jis sutaupys net 100 tūkst. Jei tai pradeda daryti vėliau – 35-erių, – sukaupta suma bus perpus mažesnė“, – pažymėjo L.Načajienė.

Atrodo, jokia karta neišvengia apokaliptinio žvilgsnio į gyvenimą, per Didžiąją depresiją daugelis žmonių prarado pasitikėjimą bankais. Šaltojo karo įkarštyje, bijodami branduolinio karo, žmonės nustojo planuoti ateitį, o per 2008 m. finansų krizę daugeliui taupymas būstui pasidarė beprasmis.

„Pinigai yra energija, kaip ir viskas, kas mus supa, todėl kuo daugiau atiduodi energijos, tuo daugiau jos grįžta pas tave“, – teigė E.Blinova.