Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – neramios dienos. Finansų ministerija nusprendė, kad ši institucija kalta dėl prasto mokesčių surinkimo. VMI dar įgėlė ir Valstybės kontrolė.

Pažeidžia įstatymus

Mokesčių inspektoriams pastaruoju metu vis tenka teisintis ir gintis nuo smūgių, pasipylusių iš įvairių pusių. Kol kas į visus priekaištus VMI atsako tik tiek, kad institucijos veikla bus patobulinta.

Valstybė kontrolė vakar pranešė, kad mokesčių fondo apskaita jau ne pirmus metus tvarkoma, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymus bei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

VMI tvirtina, kad ši problema yra atsiradusi dėl techninių aplinkybių, o per mėnesį bus įgyvendinta 70 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų.

"Mokesčių fondo apskaita tvarkoma dvejybinio įrašo principu, tačiau dėl Mokesčių apskaitos informacinės sistemos techninių ribojimų (greitaveikos) didžioji knyga sudaroma alternatyviomis pusiau automatizuotomis priemonėmis, naudojant duomenis iš pirminių sistemos modulių", – teigiama išplatintame VMI pranešime.

Anot VMI, greitaveikos ribojimų problema sprendžiama kartu su partnerėmis – bendrovėmis "Oracle" ir "Affecto".

Kalčiausia institucija

Dar skaudžiau VMI kliuvo nuo tiesioginio viršininko – Finansų ministerijos. Šios ministerijos darbo grupė, kuri nagrinėjo mokesčių nesurinkimo priežastis, nustatė, kad pagrindinė problema – mokesčių administravimo spragos. Dėl to esą kalta VMI.

"Didžiausią problema, mūsų manymu, – VMI rizikos valdymo modelis ir jo administravimas. Deja, esama rizikos vertinimo sistema negali laiku nustatyti PVM nesurinkimo priežasčių ir operatyviai jų pašalinti", – teigė darbo grupės vadovas finansų viceministras Vytautas Galvonas.

Anot jo, VMI įdiegtas rizikos valdymo modelis nėra gerai reglamentuotas, nėra aiškių sąsajų tarp atskirų procedūrų, be to, nepakankamai užtikrinama vidaus kontrolė ir skaidrumas.
Finansų ministerija VMI priekaištauja ir dėl nevykdomos sistemingos mokesčių mokėtojų vertinimo atrankos. Ministerijos manymu, dėl to kyla rizika, kad inspekcija pasirenka tas bendroves, kurios neatitinka ekonominės situacijos ir neužtikrina efektyvios kontrolės.

Finansų ministerijos darbo grupė teigia, kad galutinio vartojimo išlaidos šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,9 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos augo 5 proc., o PVM mokėjimo prievolė, VMI duomenimis, augo tik 2 proc.

"Įvertinęs darbo grupės ataskaitą, darau išvadą, kad vartojimo mokesčių nesurinkimą šiuo metu lemia ne ekonominės priežastys, bet rimtos mokesčių administravimo spragos", – pranešime teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Puolė teisintis

VMI vadovai po tokių Finansų ministerijos pareiškimų teigia, kad ministerijos darbo grupės išvadas vertina teigiamai.

"Finansų ministerija pateikė geras metodinio pobūdžio rekomendacijas, leisiančias dar labiau pagerinti mokesčių administravimą. Minėtas rekomendacijas VMI jau įgyvendina", – sakė inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas.

Pasak VMI, ji šiuo metu kartu su tarptautiniais partneriais tobulina informacinę kompiuterizuoto audito sistemą. Tai turėtų padėti tiksliau identifikuoti rizikingiausius mokesčių mokėtojus, nustatyti didžiausias mokestines rizikas ir leisti VMI pasirinkti optimaliausias priemones.

Bėda – PVM ir akcizai

Šių metų gegužę biudžeto pajamos iš mokesčių viršijo planą – surinkta 100,4 proc. planuotų pajamų. Penkių mėnesių faktinės mokesčių įplaukos skiriasi nuo plano, o tam daugiausia įtakos turi PVM ir akcizų įplaukos. Dalį nesumokėto PVM ir akcizų akumuliuoja kur kas geriau mokamas pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, kurių sumokėjimas išaugo dėl verslo įmonių efektyvumo, eksporto, padidėjusių atlyginimų. Stebima teigiama tendencija, kad PVM ir akcizo atotrūkis po truputį mažėja.

Išanalizavusi mokesčių sumokėjimo tendencijas, VMI nustatė, kad PVM įplaukų atsilikimui nuo plano didžiausią įtaką šiemet turėjo pasikeitusi importo PVM tvarka: anksčiau importuotojai PVM privalėdavo sumokėti iškart, dabar – tik po tam tikro laiko. Dėl to biudžeto pajamos "pasislinko" laike į priekį. Mažiau PVM pateko į biudžetą ir dėl augančio eksporto metų pradžioje sparčiai didėjusio grąžintino PVM, kurio faktiškai vien per 2013 m. sausį–balandį grąžinta 279 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Akcizo sumokėjimui didžiausią įtaką turi mažėjantis akcizinių prekių pardavimas: dyzelinių degalų šiemet parduota 2 proc., benzino – 17 proc., cigarečių – 2,5 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno šiais metais parduodama daugiau, ypač auga stipriojo vyno pardavimas, tačiau apie 13 proc. mažiau buvo parduota alaus. VMI nuomone, didžiausia akcizo surinkimo problema – įvežami degalai iš trečiųjų šalių ir kontrabanda.