Jei kas skundžiasi, kad štai lietuviai niekada netaps vyno kraštu, nes šalyje netinkamas klimatas augti Prancūziją garsinančioms cabernet sauvignon ar chardonnay vynuogių veislėms, jie tai daro be reikalo. Tiesa, mūsų šalyje vynuogėms augti iš tiesų nelengva, tačiau, kaip teigia sodininkai, tradicinės lietuviškos vasaros puikiai tinka kitoms uogoms bei vaisiams, o tuo puikiai naudojasi ir lietuvių vyndariai. Tad kokios šių metų lietuviško derliaus tendencijos ir kokią įtaką tai daro mūsų šalies vyno gamintojams?

Lietuvos vyndariams jau darbymetis

Prancūzai, italai, vokiečiai ar portugalai vynui auginamų vynuogių derlių nuima spalį, tam tikrais atvejais - rugsėjo pabaigoje. Tačiau kol taip vadinamo senojo pasaulio vyndariai tik prognozuoja, koks bus derlius bei kokiomis savybėmis pasižymės 2015-ųjų vynas, lietuviai, tiesiogine šio žodžio prasme, jau raško šios vasaros vaisius.

Kaip teigia kartu su vyru Česlovu vyndaryste besiverčianti Tatjana Ramoškienė, daugiau nei prieš dešimtmetį įkurtame pirmame lietuviškame vyno ūkyje, Šilutės rajone, šiuo metu jau verda darbas: „Skiname juoduosius bei raudonuosius serbentus, taip pat vyšnias. Skirtingų uogų kasmet užauginame ir nuskiname nevienodus kiekius, pavyzdžiui, serbentų – apie pusę tonos, o dabar nokstančių aviečių – nuo vienos iki trijų tonų per metus, mat šių uogų vyno pagaminame daugiausiai. Savo eilės dar laukia svarainių laukas.“

Tuo tarpu Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ vadovaujantis Darius Kviklys sakė, kad nors didžioji dalis uogų (braškių, serbentų, vyšnių) jau nuskintos, prieš akis laukia aviečių, o vėliau ir obuolių derlius.

Nors tikslių skaičių, iliustruojančių, kiek Lietuvos ūkiuose išauginamų uogų yra panaudojama vyno gamybai, nėra, D. Kviklio nuomone, obuolių ir juodųjų serbentų versliniai sodai vyndariams parduoda daugiausiai.

„Obuolių versliniuose soduose visoje Lietuvoje kiekvienais metais nuskinama apie 40-50 tūkst. tonų. Iš jų apie 25 proc. skiriama perdirbimui –  tai yra koncentruotų sulčių bei vyno gamybai. Taip pat populiarūs juodieji serbentai. Ko gero, didžiausias šių uogų supirkėjas, panaudojantis jas vyno gamybai, yra „Anykščių vynas“, - pasakojo D. Kviklys.

Derlius geresnis nei pernai

Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovo, lyginant su pernykščiais metas, šių metų uogų derlius didesnis. Tai matyti iš jau nuskintų serbentų kiekio ir dar tik nokstančių aviečių bei obuolių. „Pavasarį nebuvo šalnų – tai viena iš priežasčių, kodėl uogos ir vaisiai mezgėsi sėkmingai“, - paaiškino ekspertas.

Geru derliumi savo ūkyje džiaugiasi ir T. Ramoškienė. Jos teigimu, uogos šiais metais ir drėgmės, ir šilumos gavo pakankamai. „Uogoms kitaip nei žmonėms: kol mes skundžiamės pernelyg mažai saulės bei šilumos dovanojančiais orais, joms tradicinė lietuviška vasara patinka. Svarbiausia, kad neužpuolė nei pernelyg didelės liūtys, nei sausra“, - paaiškino uogas daugiausiai vynui auginanti moteris.

T. Ramoškienė dėl palankaus oro prognozuoja ir ankstyvesnį bei gausesnį nei pernai jau pradėjusių derėti vėlyvųjų aviečių derlių. Obuolių derlius, jos teigimu, taip pat turėtų būti neprastas. „Vaisiai žydėjo ir mezgėsi kai buvo pakankamai drėgmės. Vienareikšmiškai, augalams ši vasara labai patiko“, - įsitikinusi pašnekovė.

Būna ir nesėkmių

D. Kviklio teigimu, nepaisant to, kad uogų bei vaisių augintojams taip pat kartais pasitaiko prastesni metai, uogos panaudojamos vyno gamybai paprastai puikiai auga įvairiuose šalies kraštuose.

„Negalėtumėme griežtai teigti, kur kokios uogos šalyje auga geriau. Čia panašumo į vyno šalis, kurios paprastai suskirstytos į regionus, pasižyminčius tam tikromis ten geriausiai augančiomis vynuogių veislėmis, nelabai yra. Lietuvoje klimatas panašus visur, o kad uogos augtų geriau, ūkininkui užtenka pasirūpinti specialia dirva (vienai uogų rūšiai reikalinga rūgštesnė, kitai – labiau šarminė ir pan.)“, - pasakojo asociacijos vadovas.

Vis tik kasmet užklumpanti nežinomybė, koks bus naujas auginamų uogų derlius, vienija tiek dažniau iš serbentų, vyšnių, aronijų ar aviečių vyną gaminančius lietuvius, tiek ir tradicinį vynuogių vyną spaudžiančius pasaulio vyndarius.

„Būna įvairų metų. Pasitaikius sausroms, daug uogų gali sudžiūti. O esant pernelyg drėgniems orams, kaip buvo prieš keletą vasarų, žūti gali ištisi uogų laukai, – pasakojo T. Ramoškienė. – Buvo toks atvejis, kai ūkyje pasodinome 200 vyšnių medelių, planavome turėti vyšnių sodą ir daryti vyšnių vyną. Tačiau pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai lietingi. Laukai patvino ir visos vyšnios žuvo. Tą vasarą turėjome ne tik finansinių nuostolių, žlugo ir planai realizuoti naujo produkto idėją.“

Paklausta, kokios uogos, net ir esant geroms oro sąlygoms, yra lepiausios, kartu su vyru vyno ūkį valdanti moteris įvardijo avietes: „Šios uogos kone jautriausios sausroms bei drėgmei. Jos sausrų metu sunkiai mezgasi, o esant didesnei drėgmei linkusios greitai supūti. Kita vertus, aviečių vynas iš mūsų gaminamų yra pats populiariausias, tad turime dėl ko stengtis.“