Į Vyriausybę, prašydama jos pozicijos dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekto, dar vasarį kreipėsi Seimo valdyba. Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė siūlomiems pakeitimams pateikė neigiamą išvadą.

Įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, reaguodama į 2018 m. įsigaliojusią šilumos supirkimo tvarką, kuri įtvirtino lygiavertę konkurenciją tarp šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų.

Įstatymo projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą įgyvendinti dviejų šilumos energijos aukcionų (metinio – galios ir mėnesinio – energijos) tvarką bei įtvirtinti būtinųjų šilumos gamintojų koncepciją. Siekiama, kad tokiems gamintojams būtų kompensuojamos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.

Vyriausybė, nepritardama siūlomoms pataisoms, pažymėjo, kad įstatymo iniciatoriai nepateikė vertinimo, skaičiavimų ar detalesnės analizės, kokią įtaką pakeitimai turės konkurencijai ir galutinėms šilumos kainoms. Ji įžvelgė rizikų, kad, priėmus siūlomas pataisas, atskiriems šilumos gamintojams būtų užtikrinta visa investicijų grąža, neatsižvelgiant į tai, ar atliktos investicijos sumažino, ar padidino galutinę šilumos kainą.

Neigiamai įvertinta ir tai, kad įstatymo pakeitimais galimai siūloma reguliuoti visus šilumos gamintojus. Tai, Vyriausybės nuomone, padidintų administracinę naštą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija).

Vyriausybės nutarime pažymima, kad panašias pastabas dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekto yra pateikusi ir Kainų komisija, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

ELTA jau rašė, kad STT vertinimu, inicijuojamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos daliai dalyvių sukurtų išskirtines sąlygas veikti rinkoje.

„Būtų grįžtama į situaciją, galiojusią iki dabartinės šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos įsigaliojimo, kuri buvo ydinga, nes neskatino konkurencijos ir investicijų į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius bei neskatino mažinti šilumos kainų vartotojams“, – teigta STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus vasarį Seimui adresuotame rašte.

STT tuomet taip pat atkreipė dėmesį į galimas korupcines rizikas, kylančias dėl neapibrėžto investicijų kompensavimo šilumos gamintojams.

„Nenustatant objektyvių kriterijų investicijų grąžos dydžio nustatymui yra sudaromos sąlygos skirtingiems subjektams nustatyti skirtingus investicijų grąžos dydžius esant toms pačioms sąlygoms, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“, – pažymėta STT rašte.

STT laikosi pozicijos, kad nėra faktinių, ekonominių ar kitų duomenų, kurie rodytų būtinybę keisti dabar veikiantį teisinį reguliavimą, stebint teigiamas šilumos kainų mažėjimo vartotojams tendencijas.

Konkurencijos tarybos nuomone, siūlomais Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais gali būti sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos šilumos gamybos rinkoje, kai vieni dalyviai būtų privilegijuojami, o kiti – diskriminuojami.

Šilumos ūkio įstatymo pataisų klausimą kuruoti paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas. Pastabas projektui jau yra pateikusios reguliuojančios institucijos, šilumos rinkos dalyviai ir kitos suinteresuotos šalys. Ekonomikos komitetas, sulaukęs Vyriausybės išvados, grįžti prie įstatymo projekto svarstymų turėtų rudens sesijoje.