- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašui. Juo turės būti vadovaujamasi rengiant pameistrius.
„Šiuo aprašu siekiame daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnio perėjimo iš mokymosi į darbą, geresnio įsidarbinimo, glaudesnio švietimo ir verslo bendradarbiavimo, didesnės kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos – paklausos atitkties. Taip pat siekiame suderinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pameistrystės finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak jo, šiuo metu pameistrystės mokosi nepilnai 3 procentai profesinio mokymo sistemoje besimokančių žmonių. Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.
„Didelių abejonių nėra, nes yra parengtas atitinkamas priemonių planas, kaip ne tik įgyvendintume, bet ir vystytume šitą projektą, sukurdami po dvejų metų aiškią finansavimo schemą, tą modelį toliau būtų galima plėtoti iki platesnių apimčių“, – sakė A. Monkevičius.
Tolesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.
Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų.
Už pameistrystės proceso koordinavimą bus atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jis darbdaviams, norintiems mokyti pameistrius, pasiūlys teikėjus, kurie galimai galėtų vykdyti profesinio mokymo programą darbdaviui ir atitinkamam teikėjui susitarus, o tais atvejais, kai tokios profesinio mokymo programos nėra parengtos, – inicijuos naujos reikiamos programos rengimą.
Pagal formalias ir neformalias profesinio mokymo programas pameistrystę galės inicijuoti teikėjai, įmonės, mokiniai, darbuotojai.
Taip pat apraše numatyta galimybė, kad darbdavys arba dalyvauja pameistrių atrankoje iš priimtų mokytis mokykline forma mokinių, arba turi galimybę savarankiškai atrinkti pameistrius iš nesimokančių pagal profesinio mokymo programas asmenų ir kreiptis į teikėją dėl atrinktų pameistrių mokymo pagal profesinio mokymo programą darbdavio pageidaujamu laiku, pagal darbdavio su teikėju sudarytoje sutartyje numatytas datas, nesiejant jų su mokslo metų pradžia.
Teikėjams ir darbdaviams nustatyta prievolė bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą ir rekomenduojama jiems pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje galėtų būti įrašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo trukmės, sutarties vykdymo sąlygų, Vyriausybės nutarime nenumatytų įsipareigojimų.
Nutarimo projektu nustatoma, kad organizuojant profesinį mokymą pameistrystės forma ne daugiau kaip 30 proc. formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio mokymo laiko vykdo profesinio mokymo teikėjas, o likusią dalį – pameistrį mokytis priimanti ir su juo pameistrystės darbo sutartį pasirašanti įmonė, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkis ar laisvasis mokytojas.
Asmuo galės keisti mokymosi formą iš mokyklinės į pameistrystės ir atvirkščiai visą mokymosi laikotarpį – mokymosi formos keitimas bus fiksuojamas su asmeniu sudarytoje profesinio mokymo sutartyje.
Taip pat numatytos finansinės paskatos darbdaviams organizuoti pameistrystės mokymus. Tais atvejais, kai asmens formalusis profesinis mokymas bus vykdomas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, teikėjui skiriamos profesinio mokymo lėšos bus didinamos 25 procentais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...