Po maždaug pusmetį trukusių diskusijų Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė šilumos ūkio pertvarkai. Vilniuje ir Kaune bus įsteigtos specialiosios paskirties šilumos ūkio bendrovės, kurių 51 proc. akcijų valdys valstybės kontroliuojama bendrovė „Lietuvos energija“ ir kurios atnaujins arba pastatys naujas kogeneracines jėgaines, trečiadienį pranešė premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, pertvarka leistų atpiginti šilumą 20-30 proc., be to, valstybė ateityje reguliuos visą elektros ir šilumos gamybą.

Būtent tokiam modeliui nepritarė Energetikos ministerija. Anot premjero, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pritarė pertvarkai, tačiau jis prieštaravo siūlymui, kad 51 proc. bendrovių akcijų valdytų „Lietuvos energija“.

„Galiu pasakyti, kad ir vakar turėjom keletą pasitarimų ir šiandien dar iš ryto buvo organizuotas pasitarimas, visais klausimais buvo sutarta, tik energetikos ministro buvo išsakyta pozicija, kad gal nereikėtų išskirti specialiosios paskirties akcinių bendrovių Vilniaus ir Kauno mieste su 51 proc. akcijų pakete“, - aiškino ministras pirmininkas.

Pats energetikos ministras komentuoti sprendimo nepanoro. Jo patarėja Daiva Rimašauskaitė BNS sakė, esą sprendimas buvo priimtas „kolegialiai“.

„Buvo priimtas primtas kolegialus Vyriausybės sprendimas. Daugiau viešumoje diskutuoti nėra ką“, - BNS teigė ji.

Pasak A.Butkevičiaus, siekiant greičiau pertvarkyti didžiųjų miestų šilumos ūkį, per 6 mėnesius turės būti atliktas būsimų jėgainių poveikio aplinkai vertinimas, kuris būtinas, norint gauti ES finansavimą.

„Reikia atlikti dabar specialų poveikio aplinkai vertinimą per šešis mėnesius. (...) Pasirodo, kad reikia jo, vakar specialistai taip apibūdino, nes čia finansavimas bus ir iš Europos Sąjungos, to reikalauja ES teisė, bet mes sutrumpinome laikotarpį iki šešių mėnesių, daugelis kalbėjo, kad reikia vienerių metų, bet mes norime kuo greičiau tą programą įgyvendinti“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Anot premjero, Finansų ministerija pasiūlė 51 proc. specialiųjų bendrovių akcijų valdyti „Lietuvos energijai“.

„Finansų ministerijos kaip tik buvo pasiūlymas, kad 51 proc. turėtų priklausyti, taip būtų galima daug greičiau įgyvendinti projektus, daug greičiau būtų galima įgyvendinti griežtesnę kontrolę, ir jų pateiktose išvadose, kurioms neprieštarauja ir Energetikos ministerija, kad kaina turėtų sumažėti maždaug nuo 20 iki 30 proc.“, - aiškino A.Butkevičius.

Anot jo, Vilniaus mieste bus pastatyta 145 megavatų galingumo elektrinė, kuri gamins šilumą ir elektrą, o Kaune „bus toks pat principas taikomas“.

„Bet tai nereiškia, kad specialiosios paskirties akcinė bendrovė visą valdys, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkį, ne. Taip pat bus ir alternatyvių šilumos ir elektros energijos gamintojų“, - pridūrė jis.

A.Butkevičius aiškino, kad nuspręsta reguliuoti visus šilumos ir elektros gamintojus.

„Antras labai svarbus sprendimas priimtas, kad visa elektros ir šilumos gamyba bus reguliuojama valstybės. Kaip žinote, šiuo metu yra ir laisvi gamintojai, kurių kaina dabar nėra reguliuojama ir kai kada investicijos atsiperka per vienerius arba dvejus metus. Taip pat yra nutarta rekonstruoti šilumos inžinerinius tinklus - 2014 metais numatyta rekonstruoti 50 kilometrų tinklų, 2016 metais - 150 kilometrų. Tai kainuos 240 mln. litų“, - sakė premjeras.

Jis teigė, kad lėšos inžineriniams tinklams bus skirtos iš specialios programos, kuria planuota sumažinti aplinkos taršą jėgainėse.

„Yra numatyta specialioji programa, kuri dabar yra apjungta, anksčiau skirta 300 mln. litų taip vadinamiems filtrams, kurie galėtų atsirasti ant kaminų, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, bet vakar buvo sutarta, kad negalima išskirti, o pirmiausia reikia nukreipti tas lėšas šilumos ūkio modernizavimui, kad ir naujas modernizuotas ūkis neturėtų jau pažeisti aplinkos taršos reikalavimų.“

Vilniuje siūloma pastatyti maždaug 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę, investicijos siektų 1,135 mlrd. litų, iš jų ES parama -567 mln. litų. Kaune norima statyti apie 50 MW tokia pat jėgainę, į kurią investuoti reikėtų 478 mln. litų, iš jų 239 mln. litų būtų ES parama.  Įgyvendinus projektą, skaičiuojama, jog šiluma atpigs 25-30 proc.

Šiuo metu bus ruošiamos paraiškos galimai ES paramai gauti, atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV). Atlikus šį vertinimą, Vyriausybė tvirtins plėtros programą. Be to, Finansų ministerija iki liepos 1 dienos įvertins projektų įgyvendinimą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.