„Dabar šis projektas pereina į Seimą ir ko gero tos diskusijos truks ilgai. Rytoj Europos Komisijos iniciatyva susitinka Lietuvos atstovai su jų atstovais, bet Vyriausybės pozicija turėtų būti, jog reikia panaikinti kvalifikacinius reikalavimus, nes Lietuvai gresia bauda“, - Vyriausybės posėdyje sakė Bronius Markauskas.

Jo teigimu, EK bauda Lietuvai galėjo siekti maždaug 677 tūkst. eurų.

„Siūloma atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų ir palikti tik žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams pirmenybę įsigyti pirmiems parduodamą žemę“, - pridūrė B.Markauskas.

Užsienio reikalaų ministras Linas Linkevičius teigė, kad pašalinus kliūtis, EK turėtų nesikreipti į teismą dėl pažeidimo,

„Čia pusę metų vyko derybos su Europos Komisija. Dabar iš esmės galima teigti, kad tie saugikliai pakeisti. Iš tikrųjų tai, ką mes dabar darome, užkirstų kelią Europos Komisijai kreiptis į teismą, kurį, tikėtina, pralaimėtume“, - posėdyje tvirtino L.Linkevičius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms, kurioms dar turės pritarti Seimas.

EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovą, teigdama, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę. EK paprašė iš dalies pakeisti teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams.

2014 metų gegužę įsigaliojęs įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Norint įsigyti daugiau negu 10 ha žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba susijusią specialybę, o ją parduoti, - tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Įstatymas 2014 metais priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį. Iki 2014-ųjų gegužės 1-osios galiojo perinamasis laikotarpis, leidęs Lietuvai neparduoti žemės užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams.

Ministerijos duomenimis, 2014-2016 metais savininkai pateikė 64,6 tūkst. pranešimus dėl žemės pardavimo, o įsigyti žemės  norėjo tik 2 užsieniečiai.