Vyriausybė pritaria siūlymui leisti darbdaviams neriboti viršvalandžių. Verslininkai sako, kad dėl profsąjungų spaudimo valdžia nesiima esminių permainų.

Trečiadienį Vyriausybė sutiko, kad įmonės galėtų laisviau išdėstyti darbo laiką. Darbuotojas per savaitę ir toliau turi dirbti 40 valandų, bet jį būtų galima sumuoti. Pavyzdžiui, vieną savaitę darbuotojas galėtų dirbti ilgiau, kitą - trumpiau, priklausomai nuo įmonės užsakymų, pranešė LTV laida Vyriausybė pritaria siūlymui leisti darbdaviams neriboti viršvalandžių. Verslininkai sako, kad dėl profsąjungų spaudimo valdžia nesiima esminių permainų.

Tačiau darbdaviai norėtų ir įteisinto lankstumo priimant bei atleidžiant darbuotojus, taip pat, kad neliktų kolektyvinių sutarčių „sureikšminimo“, o darbuotojas su darbdaviu tartųsi tiesiai. Dabartinis kolektyvinės sutarties „dominavimas“, darbdavių teigimu, tik trukdo ir darbuotojams, ir profsąjungoms.

Vyriausybė pritaria siūlymui leisti darbdaviams neriboti viršvalandžių. Verslininkai sako, kad dėl profsąjungų spaudimo valdžia nesiima esminių permainų.

"Aš išsivaizduoju, kad profsąjungų vaidmuo - derybos su darbdaviais, siekimas, kad jie darytų geresnius dalykus savo dirbantiesiems. Dabar mūsų Darbo kodeksas nustato taip, kad kartelė labai aukštai ir kolektyvinėj sutarty tu gali numatyti blogesnes sąlygas darbuotojui. Tai kam tada profsąjunga reikalinga? Ji gali susitarti tik dėl blogesnių sąlygų“, - teigė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Esą logiškiausia būtų kodekse nustatyti minimalius darbo santykių reikalavimus. Profsąjungos galėtų juos gerinti, reikalui esant. O mažesnė kolektyvinių sutarčių svarba - nieko baisaus, nes daugelyje įmonių nėra nei jų, nei profsąjungų.

Darbo ministras Dainius Kreivys su pertvarkomas šioje srityje ragina neskubėti.
„Darbo santykiai yra labai jautrus klausimas ir socialiai jautrus klausimas, todėl jautrius klausimus reikia daryti lėtai“, - mano ministras.

Ekspertų teigimu, nelankstūs darbo santykiai - viena iš Lietuvos ekonominio atsilikimo priežasčių.