Speciali darbo grupė į pirmuosius susitikimus rinkosi gruodį, sausį vyko trečiasis jos susitikimas. Juose dalyvauja Vyriausybės, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei kitų ministerijų, Verslo tarybos atstovai.

Verslui atstovauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) ir asociacijos „Investors‘ Forum“ deleguoti asmenys. Darbo grupei vadovauja Vyriausybės kanclerės pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas.

Grupės nariai, visų pirma, turėtų suformuluoti pasiūlymus ir vėliau juos teikti Ministrų Kabinetui svarstyti.

D. Arlauskas: į neveiksmingą procesą turėtų įsitraukti politikai

LDK prezidentas Danas Arlauskas įvertino, kad kol kas darbo grupė dirba neveiksmingai, kadangi diskusijas dėl lengvesnių migrantų įdarbinimo procedūrų apsunkina biurokratija, procese dalyvaujančios institucijos prieštarauja pokyčiams.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Gedimino Savickio / ELTA nuotr.

„Situacija yra labai dramatiška. Iš esmės beveik nieko nepasiekėme toje darbo grupėje, nes matome, kad procesas užbiurokratizuotas. R. Kriščiūnas (...) tariasi ir moderuoja, ką siūlo institucijos, o institucijos iš esmės nenori daryti radikalių pokyčių“, – Eltai sakė darbdavių atstovas.

Apibūdindamas grupės darbą, D. Arlauskas pasakoja, esą vienas verslo atstovas premjerės patarėjo buvo apskųstas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai dėl daromo poveikio priimant sprendimus. LDK prezidentas klausia, kaip verslui aktualios problemos gali būti išspręstos efektyviai, jei jas įvardyti kviečiami verslo atstovai vėliau turi teisintis dėl neva neteisėtos lobistinės veiklos.

„Premjerė sudaro darbo grupę, mes esame kviečiami į jos pasitarimus, o ten valdininkai įjungia tam tikrą gąsdinimo mechanizmą, kad „jūs ką siūlot, darot mums įtaką“, – tikina D. Arlauskas.

„Mūsų prašo, kad mes dalyvautume, ir po to, kai dar turime aiškintis, kad tai, ką siūlome, turi kažkokių interesų, (dalyvauti darbo grupėje – ELTA) yra labai sudėtinga. Man sunku pasakyti, kuo tai baigsis apskritai“, – tęsia darbdavių atstovas.

Jis atskleidžia, kad, strigus deryboms vyriausybinėje darbo grupėje, konservatoriaus Justo Džiugelio iniciatyva siekta panašią grupę sudaryti ir parlamente. Pritarus Seimo Ekonomikos komitetui, procesą sustabdė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris, anot D. Arlausko, nesprendžia darbo rinkos klausimų, o „galvoja, kaip apsaugoti žmones, kurie nenori dirbti“.

Problemai išspręsti, nurodo jis, vien Vyriausybės pareigūnų pastangų neužteks, tad būtina įsitraukti ir Seimo nariams.

„Esame iš esmės įstrigę, dabar visiškai neaišku. Aš suprantu, kad tiesiog yra nenoras tą klausimą spręsti Seime, nes tarsi bus parodyta, kad Vyriausybė nesugeba šitų klausimų išspręsti. O ne tiek Vyriausybė nesugeba, bet tiek dėl to, kad dabartinis formatas (neveiksmingas – ELTA)“, – kalbėjo D. Arlauskas. Jo teigimu, neįsikišus politikams, LDK iš derybų gali pasitraukti.

„Politikai turi galų gale priimti sprendimą, nes, jei taip bus toliau, mes tiesiog šiame procese nebedalyvausime, nes neaišku dėl ko – baimės ar turint savo interesų – jie dabar užbiurokratizavo  šitą procesą“, – apibendrina darbdavių atstovas.

R. Skyrienė: kvalifikuotų darbuotojų stygiaus problema sprendžiama

Visgi asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad darbo grupėje dialogas vyksta, o į asociacijos teikiamus pasiūlymus atsižvelgta. Forumas, visų pirma, siūlė Vyriausybei švelninti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įsivežimo ir įdarbinimo reikalavimus.

„Investors' forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotr.

„Negalime labai skųstis, todėl, kad mūsų siūlymai tikrai diskutuojami, be to, atrodo, kad kai kurie bent jau mūsų pasiūlymai bus priimti“, – Eltai sakė R. Skyrienė. Pasak jos, dalis Vyriausybės ir asociacijos tikslų sutampa.

„Vyriausybės irgi yra prioritetas kvalifikuoto darbo jėga, tai manau, kad kai kurie mūsų pasiūlymai gali būti priimtini“, – teigė ji. „Investors‘ Forum“ siūlė Vyriausybei leisti įdarbinti užsienio studentus, ieškoti būdų mažinti dirbti Lietuvoje norinčių asmenų eiles ambasadose.

Taip pat, pažymi R. Skyrienė, darbo grupėje siūloma keisti užsieniečių kvalifikacijos patikrinimo tvarką, ją švelninti, paliekant daugiau erdvės pačioms įmonėms spręsti apie darbuotojo kvalifikaciją. Tokia tvarką esą būtų itin reikalinga IT specialistų ieškančioms įmonėms.

„Kalbama ir apie, pavyzdžiui, kvalifikacijos patikrinimą: ar būtinai turi būti diplomas ir bent penkerių metų patirtis, arba gal užtenka tik patirties, o diplomas nebūtinas. Čia ypač aktualu dėl IT srities specialistų – visi žinome, kad labai dažnai būna, jog savamoksliai yra vos ne IT genijai, bet jie neturi diplomo ir juos vis tiek priima įmonės“, – dėstė Investuotojų forumo direktorė.

R. Skyrienė įsitikinusi, kad Vyriausybei ir verslui sutarti dėl paprastesnės užsieniečių įdarbinimo tvarkos pavyks. Konkrečių suformuluotų pasiūlymų ji tikisi iki vasario.

„Žiūriu teigiamai, manau, kad ta grupė dar nebaigė darbo, bet iki vasario kažkokie pasiūlymai turėtų būti jau suguldyti ir kažkoks rezultatas bus pasiektas“, – prognozavo R. Skyrienė, o jei neprireiks keisti teisės aktų, pasinaudoti nauja tvarka įmonės galėtų jau pavasarį.

„Jei bus reikalingi įstatymo pakeitimai, nuo pavasario tikrai ne, bet, jei bus reikalingi administraciniai, organizaciniai pastumdymai, jie gali būti ir pavasarį“, – mano „Investors‘ Forum“ direktorė.

Procedūrų nepalengvinus grėstų praradimai

Kaip pastebi darbo rinką stebintys specialistai, Lietuvoje dirbančių migrantų atsiranda, tačiau jų įdarbinimą dažnai itin apsunkina ilgai tvarkoma biurokratija, dėl ko įmonės praranda galimybę greitai rasti trūkstamos darbo jėgos.

Užimtumo tarnyba, visų pirma, turi patikrinti, ar kandidato iš užsienio kvalifikacija atitinka reikalavimus ir yra tarnybos sudarytame trūkstamų profesijų sąraše, taip pat atestuoti, kad jis turėtų reikiamą patirtį kompetencijų bei žinių, padėsiančių įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. Pastebima, kad šis procesas trunka nuo kelių mėnesių iki pusmečio, dėl ko darbuotojai vyksta į kitas šalis.

Verslo taryba išsamius pasiūlymus, kaip tobulinti migracijos procedūras, pasiūlė dar rugsėjį, dokumentą sudaro 28 parengtos įžvalgos. Anot D. Arlausko, jas įgyvendinus, šių sudėtingų biurokratinių procesų vertinant užsieniečių galimybes dirbti Lietuvoje neliktų.

Vis tik, jei padėtis nesikeis, LDK prezidentas numato, kad Lietuvai dėl darbo jėgos stygiaus bus sudėtinga konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, todėl gali kilti antroji emigracijos banga.

„Dabar prasidės antra emigracijos banga, nes dabar atlyginimus pakėlėme dėka visų kovidinių (finansinės paramos pandemijos metu – ELTA), padidėjusios minimalios algos, bet tai nėra tvarus procesas, nes negeneruojame tiek vertės. Mes beviltiškai atsiliekame nuo ES vedančių šalių. Būsime ES vidutiniokais. Kadangi laisvas asmenų judėjimas, o žmonės vis protingesni, (...) jie išvažiuos ir viskas. Liksime be darbo rankų“, – mano D. Arlauskas.

Tuo metu R. Skyrienė remiasi jos vadovaujamos asociacijos atlikta apklausa, kurios 7 iš 10 respondentų pripažino, kad jiems stinga aukštos kvalifikacijos specialistų. Pasak jos, nieko nekeičiant gali smukti įmonių plėtra ir investicijos.

„Matome, kad 70 proc. investuotojų talentų trūksta. Skaičius didelis. Kai trūksta talentų, mažėja plėtra, investicijos ir galutinis rezultatas nėra labai geras“, – tikina Investuotojų forumo vadovė.

„Tai, kad švietimo sistema reformuojasi, vyksta pokyčiai, suprantame, kad tai ne vienos dienos darbas ir rezultato šiandien nebus. Jei nesudarysime sąlygų aukštos kvalifikacijos specialistams lengviau įsivežti, susidursime su tokia problema, kad kai kurios investicijos gali tiesiog būti perkeliamos“, – prognozavo R. Skyrienė.