„Tikrai konkurencingumo mažinti nenorime. Mokestinės naštos niekam šiaip sau nesiruošiame užkelti, tačiau turime įvertinti kontekste – net jeigu kažkoks vienas ar kitas tarifas keičiasi, pažiūrėkime, kokios yra išlygos ar lengvatos investuojantiems į inovatyvias priemones, darbo našumą, robotizaciją, automatizają, kas leistų sumažinti mokestines naštas“, –  po susitikimo su verslo bendruomene žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, remiantis tarptautinių institucijų analize Lietuva pagal apmokestinimo bendrą naštą verslui užima antrą–trečią vietą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

„Mokesčių niekas nemėgsta, aš irgi nemėgstu. Būtų daug smagiau gauti visą atlyginimą ant popieriaus ir niekam nemokėti. Bet suprantame, kad tai tiesiog yra neįmanoma. Todėl kalbame apie tai, kokia apskritai mokestinė našta verslui ir žmonėms yra pakeliama ir sąžininga, todėl kalbėti vien tik apie vieną ar kitą tarifą nereikėtų“, – kalbėjo premjeras.

R. Šadžius sakė, jog ministerija jau ruošia mokesčių pakeitimus, kurie išlaikytų visos sistemos stabilumą.

„Investuotojams svarbus mokesčių sistemos stabilumas. Man taip pat labai svarbu, kad mokesčių sistema išliktų stabili. Tai nereiškia, kad negalima daryti tam tikrų pakeitimų. Dėl to visus pakeitimus siūlysime tos pačios mokesčių sistemos, kurią turime šiandien“, – po susitikimo žurnalistams sakė R. Šadžius.

„Mokesčių pakeitimus ruošiame“, – pridūrė jis.

Mokesčių niekas nemėgsta, aš irgi nemėgstu. Būtų daug smagiau gauti visą atlyginimą ant popieriaus ir niekam nemokėti. Bet suprantame, kad tai tiesiog yra neįmanoma. 

Anot ministro, būsimi siūlymai susitikime dar nepristatyti, jie dar bus derinami su verslo asociacijomis.

„Svarstysime visas galimybes, bet išklausysime verslo samprotavimus, kada mokestiniais pakeitimais svarbu nesugriauti mūsų šiaip neblogos investicinės aplinkos, kuri turi neblogą autoritetą investuotojų akyse“, – kalbėjo R. Šadžius.

Verslas prieš didesnį pelno mokestį ir GMP, už – visuotinį NT mokestį, didesnį PVM

Tuo metu verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą.

„Kas liečia mokesčius, irgi buvo labai svarbi tema. Mes išsakėme aiškų lūkestį, kad svarbiausia nekeisti nei pelno mokesčio, nei GPM – tai yra dalykai, kurie įtakoja verslo aplinką. Tų dalykų pakeitimas turėtų neigiamą aplinką tiek vietinių investuotojų investicijoms Lietuvoje, tiek užsienio investuotojams“, – žurnalistams sakė asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Anot jo, bendras GPM tarifas galėtų būti didinamas su sąlyga, kad 5 proc. punktais būtų sumažintas 32 proc. pajamų mokesčio tarifas, nuo 2020 metų taikomas 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pajamas viršijančiai daliai.

„Tie 5 procentai (...) tikrai turi neigiamą įtaką aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui ir įdarbinimui. Tai šitą dalyką mes tikrai siūlytume panaikinti“, – teigė R. Valiūnas.

Jo teigimu, verslas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą, taip pat 1 proc. punktu padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), „jei pinigų reikia čia ir dabar“.

„Be abejo, ką tikrai reikia peržiūrėti, tai verslo liudijimų išdavimo tvarką, jų apmokestinimą“, – teigė R. Valiūnas.

Anot R. Valiūno, Lietuvoje nuo 2023-ųjų metų tęsiasi „verslo demonizavimas“, tai esą atsispindi ir politikų bei visuomenės požiūryje, žiniasklaidoje.  

Be abejo, ką tikrai reikia peržiūrėti, tai verslo liudijimų išdavimo tvarką, jų apmokestinimą.

Finansų ministras pakartojo, kad PVM didinimas nesulauks politinio palaikymo: „PVM yra regresinis mokestis ir jis smogtų per tuos, kurių pajamos ir gyvenimo sąlygos prasčiausios. Turėsime ieškoti kitų būdų.“

R. Šadžius taip pat pakartojo, kad valstybė neturi jokių finansinių galimybių naujoms PVM lengvatoms, nes 2025 metų biudžetas pasiekęs maksimalią 3 proc. deficito ribą.

Premjeras pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė „yra pasiruošusi rimtai mažinti administracinę naštą“.

„Akivaizdu, kad visi turime judėti greičiau ir ekonomika turi augti greičiau, kad finansuoti viešuosius poreikius ir gynybos klausimus“, – teigė G. Paluckas.

G. Palucko Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o GPM tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.

Finansų ministras R. Šadžius gruodį interviu BNS pripažino, kad gali būti sudėtinga realizuoti svarstomą naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.

Savo ruožtu G. Paluckas gruodį sakė, kad nuo šių metų įsigaliojęs 16 proc. pelno mokestis galėtų būti padidintas dar vienu procentiniu punktu – anot jo, tai neturėtų pakenkti įmonių finansams ir konkurencingumui.

Tuo metu įvesti visuotinį NT mokestį premjeras teigė nematantis pagrindo. Pasak jo, augant NT vertei vis daugiau būsto savininkų apmokestinama jau galiojančiu mokesčiu. Savo ruožtu R. Šadžius kiek anksčiau sakė, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.