Naikins lengvatas

Vienas iš pagrindinių Vyriausybės tikslų – ydingų mokestinių lengvatų atsisakymas. S.Skvernelio teigimu, lengvatas ketinama naikinti priimant kitų metų biudžetą.

"Turime tikslą iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos peržiūrėti visas mokestines lengvatas ir išimtis", – patvirtino premjeras.

Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl įvairių lengvatų, leidžiančių iš viso nemokėti kai kurių mokesčių arba juos mokėti mažesnius (išskyrus "Sodros" įmokas), negautos pajamos gali siekti net 1 mlrd. eurų.

Pusė šios sumos negaunama dėl neapmokestinamų pajamų dydžio, o likusi dalis – dėl kitų lengvatų, iš kurių pinigams imliausios yra lengvatos ūkininkams ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.

Tikslinga parama

S.Skvernelis pažymėjo, kad lengvata šildymui – socialiai neteisinga, dėl to jos nuo birželio neliks.

"Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas. Mes prie biudžeto perskirstymo neplanuojame sugrįžti", – sakė Vyriausybės vadovas.

Premjeras pripažino, jog šiluma kai kuriuose miestuose dėl lengvatos atsisakymo gali pabrangti, bet finansų ministras Vilius Šapoka ramino, kad socialiai remtiniems žmonėms bus mokamos kompensacijos. Ir jas gaus netgi daugiau žmonių nei iki šiol.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybėmis ir Finansų ministerija dabar ruošia modelį, kad tiems žmonėms, kuriems būtina pagalba, ji būtu suteikiama ir tai būtų daroma maksimaliai greitai", – tikino V.Šapoka.

Valdantieji laikosi nuostatos, kad PVM lengvata šildymui – socialiai neteisinga, mat taikoma ir tiems, kurie turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, erdvius bei prabangius butus, tačiau ja nesinaudoja gyvenantieji privačiuose namuose ir besišildantieji juos dujomis ar malkomis.

Turime tikslą iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos peržiūrėti visas mokestines lengvatas ir išimtis.

Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas centriniam šildymui – 9 proc., o standartinis – 21 proc.

Ūkininkų klausimas

Kalbėdamas apie ūkininkus ir jų sumokamus mokesčius, S.Skvernelis tvirtino, kad smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai teikiant subsidijas.

"Žemės ūkio sektorius visoje ES yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkusis ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis? Čia mes turime pažiūrėti. Ir tikrai negalime pasakyti, kad pagal vieną standartą žmogus, dirbantis 3–5 ha, yra tapatus ir tomis pačiomis mokestinėmis priemonėmis turi būti reguliuojamas kaip ir tie stambieji, kurie valdo keliasdešimt tūkstančių hektarų žemės", – teigė premjeras.

Dėl to, S.Skvernelio teigimu, ūkininkams taikomos mokesčių lengvatos bus peržiūrėtos.

"Aš manau, kad mes tikrai turime išanalizuoti ir matyti pagrįstumą. Jeigu tas pagrįstumas yra – viskas. Mes daug ko nežinome, mes nežinome šio verslo subtilybių ir turėtume tikrai pirmiausia gauti patys sau atsakymus, o tada visuomenei labai aiškiai pateikti, kodėl viename ar kitame verslo sektoriuje yra padaryta išimtis, lengvata", – sakė jis.

Ragina kaupti

Dar vienas Vyriausybės tikslas – pensijų sistemos pertvarka. Valdžia laikosi požiūrio, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į "Sodrą".

"Tie žmonės gaus tiesiog vienkartinę išmoką – 1,5–2 tūkst. eurų, tačiau turės mažą "Sodros" pensiją. Vienkartinė išmoka gali būti per mėnesį ar pusmetį tiesiog išleista ir jie po to vėl ateis pas mus su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos", – kalbėjo premjeras.

Tai, kad antros pakopos pensijų kaupimo sistema – nepalanki mažas pajamas gaunantiems žmonėms, pabrėžė ir V.Šapoka.

"Kaupti vien tik 2 proc. ir susikurti iliuziją, kad bus sukauptos reikšmingos sumos ir mes galėsime būdami senjorais keliauti kaip vokiečiai, iš tikrųjų taip nėra. Ši sistemos dalis neefektyvi ir dėl jos reikės apsispręsti, sudaryti taip pat papildomas sąlygas ir paskatas žmonėms, kad kauptų patys papildomai, nes demografinė situacija yra tokia: pensinio amžiaus žmonių smarkiai daugės, tad turime ne tik remtis "Sodros" sistema, turime galvoti patys, kaip sukaupti tam, kad galėtume normaliai gyventi senatvėje", – sakė finansų ministras.

Į fondus pervedamos "Sodros" įmokos dalis šiuo metu yra 2 proc., o nuo 2020 m. ji turėtų padidėti iki 3,5 proc.

2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 21 antros pakopos ir 12 trečios pakopos pensijų fondų. Pensijas juose kaupė atitinkamai 1,255 mln. ir 51,6 tūkst. žmonių – 3,4 proc. ir 9 proc. daugiau nei metų pradžioje.

Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė gruodžio pabaigoje buvo 2,487mlrd. eurų, trečios pakopos – 79,503 mln. eurų.

Pensijų didinimas

Kalbėdamas apie pensijų didinimą, S.Skvernelis pažymėjo, kad tą lems ne politikų valia, o ekonominiai rodikliai.

"Tikiuosi, kad pensijų dydis nepriklausys nuo politinės valios, o tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu", – teigė S.Skvernelis.

Pernai gruodį premjeras sakė, kad jei valstybės pajamos augs, pensijos dar 23 eurais galėtų didėti 2018 m. Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų sausio padidėjo apie 20 eurų – iki 287,6 euro. Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nutarė pensijas didinti ir 2018 m., ir 2019 m. – atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 proc.