„Europos Komisija prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvoje infliacija sieks 5,1proc. ir bus didesnė nei ES vidurkis (4,6 proc.). Lažinuosi, kad 2023 metais Lietuvoje infliacija sieks mažiau nei 5,1proc. ir bus mažesnė nei ES vidurkis“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ž. Mauricas, kartu pridurdamas, kad lažybų pralaimėjimo atveju perves 1 tūkst. eurų į paramos Ukrainai fondą VšĮ „Mėlyna ir geltona“

Ekonomistas aiškina, kad 2022 m. birželį metinė infliacija Lietuvoje siekė 21,0 proc. ir buvo antra didžiausia visoje ES, po Estijos. Tokius aukštus šalies kainų augimo tempus, pasak jo, lėmė pirmiausiai energetinių prekių (brangusių 67.5 proc.) ir maisto kainų (brangusių 28.5 proc.) augimas. Todėl, pasak Ž. Maurico, šios dvi prekių kategorijos padidino bendrą infliaciją Lietuvoje net 14,4 proc., todėl atmetus energijos ir maisto prekių kainų augimą, infliacija siektų vos 6.6 proc.

„Dėl augančios recesijos grėsmės ir kylančių palūkanų normų pasaulinės energijos ir maisto produktų kainos krenta, tad labai tikėtina, kad šių prekių kainos Lietuvoje kitais metais mažės. Bet jos mažės ne visose ES šalyse, nes nemaža dalis jų yra priėmusi politinius sprendimus dirbtinai jas mažinti (sumažinant mokesčius, akcizus ar įvedant kainų kilimo lubas) pvz. Vengrijoje, kuri reguliuoja degalų, dujų, elektros ir šildymo kainas, energetinių prekių kainų metinis augimas siekia vos 7proc. (t.y. kone 10 kartų mažiau nei Lietuvoje)“, – aiškino jis.

„Tad kitais metais Lietuvoje, tikėtina, matysime metinį energetinių prekių kainų kritimą, o daugelyje kitų ES šalių – ne, nes kainas kitais metais lyginsime su šių metų kainomis (kurios yra aukštos Lietuvoje, bet žemos Vengrijoje)“, – prognozuoja ekonomistas.

Tuo metu maisto kainų augimas Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES, tačiau ekonomistas sako abejojantis ar tai yra tvari tendencija, kadangi pasaulinės maisto kainos krenta.

„Maisto kainų augimas Lietuvoje yra išskirtinai spartus taip pat ir dėl to, kad gamintojai ir prekybininkai gali lengvai permesti išaugusius gamybos/prekybos kaštus galutiniams vartotojams dėl sparčiai augančio vartojimo. Tačiau gamybos/prekybos kaštams krentant/sparčiai nebeaugant bei mažėjant paklausai (dėl recesijos) kitais metais Lietuvoje turėsime daugiau erdvės šias kainas mažinti (ar bent nedidinti)“, – tikino Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad Finansų ministerija prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,8 proc., o kitais metais vidutinis kainų augimas turėtų lėtėti iki 6 proc.