Reaguodamas į opozicijos kritiką Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad galima siekti ir ambicingesnio kelio – sutarimo, kad nė viena Baltijos šalis nepirks Astravo atominės elektrinės elektros, – tačiau būtina įvertinti tokių galimybių realumą ir numatyti blogiausią variantą – išvis nepasiekti jokio susitarimo su Latvija ir Estija.

„Mano sąžinė rami šiuo klausimu, nes turime susitarimo projektą, kuris leidžia užtikrinti bendrą Baltijos šalių poziciją elektros importo iš trečiųjų šalių klausimu. Jame yra visos pagrindinės Lietuvos įstatymo nuostatos dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos paleidus Astravo atominę elektrinę“, – antradienį BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, Lietuvos pozicija yra tvirta, kad susitarimas neturėtų būti silpnesnis negu tai reikalinga Lietuvos įstatymui dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos įgyvendinti.

„Vienas scenarijus, kuomet elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į visas Baltijos šalis. Nuo pat pradžių tokio tikslo ir siekėme. Antrasis variantas yra užtikrinti, kad Astrave pagaminta elektra nepatektų per Latviją į Lietuvą. Tai bent jau šį tikslą šis susitarimas leidžia įgyvendinti. Ir, be abejo, siekiame kiek galima ambicingesnio varianto“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui išreiškus nepritarimą projektui, Ž. Vaičiūnas teigė, kad sprendimas dabar priklauso nuo Vyriausybės ir jis pats būtų atviras svarstyti kitus pasiūlymus.

„Mes pradėjome nuo tikrai ambicingų siūlymų, šiandien nelabai toli esame nutolę nuo tos versijos, bet turime suprasti ir įvertinti tai, kad prieš tai buvęs susitarimo variantas nebuvo priimtinas Latvijai. Dėl to siekiame, kad būtų bendra Baltijos šalių pozicija. Natūralu, kad Vyriausybė taip pat gali išreikšti tikslą ambicingesniam šio susitarimo variantui. Aš tikrai, manau, jam neprieštaraučiau, bet klausimas yra dėl galimybių pasiekti tokį susitarimą“, – kalbėjo ministras.

L. Linkevičius pareiškė, kad susitarimo projektas, jo požiūriu, netenkina Lietuvos interesų ir jis nemano, kad Vyriausybė dokumentui turėtų pritarti. Pasak jo, Baltijos šalys turėtų laikytis „koordinuotai, vienodai, dėl nepirkimo elektros energijos iš šio nesaugaus objekto visais aspektais“.

Ž. Vaičiūnas: Lietuvos infrastruktūra nebus naudojama Astravo projekto naudai

Opoziciniams konservatoriams trečiadienį kviečiant ministrą paaiškinti siūlomo susitarimo projekto ir kartu kritikuojant, esą susitarimu „Lietuva de facto įsipareigotų leisti baltarusiams komerciniais tikslais naudotis mūsų infrastruktūra“, energetikos ministras patikino, kad Lietuvos ir Baltarusijos elektros linijos nebus naudojamos prekybos elektros energijai, kai tik pradės veikti Astravo AE.

Pasak jo, tai numato įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai ir jo paties įsakymai, neleidžiantys naudotis infrastruktūra, įskaitant ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

„Lietuvos pozicija išlieka griežta ir vienas iš esminių šio susitarimo elementų būtent ir yra Lietuvą su Baltarusija siejanti infrastruktūra, elektros linijos, elektros tinklai nebūtų naudojami prekybai elektra. Tokia nuostata ir yra įtvirtinta šiame susitarime. Ir man tiesiog keista girdėti tokius pasvarstymus (…) Galima kelti klausimą, ar dėl neįsigilinimo į tą susitarimą, ar galbūt sąmoningai yra keliami, nenorint, kad apskritai būtų sutarta tarp Baltijos šalių“, – kalbėjo ministras.

„Natūralu, kad esame toje pačioje sinchroninėje zonoje (su Baltarusija – BNS) – tai iki 2025 metų fiziniai srautai vyks, tačiau šio susitarimo esmė ir yra būtent, kad po to, kai bus paleidžiama Astravo atominė elektrinė, iš prekybos sistemos yra eliminuojamos elektros energijos linijos, kurios sieja Lietuvą ir Baltarusiją“, – pridūrė ministras.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui antradienį išplatintame pareiškime kritikuojant, kad parengtas susitarimas reikštų Lietuvos kapituliaciją ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesų išdavimą bei įstatymų pažeidimą, Ž. Vaičiūnas atmeta šiuos priekaištus.

„Dėl kapituliacijos: turbūt paprasta šaukti ir deklaruoti, kad Estija ir Latvija turėtų apskritai nepirkti elektros energijos, bet panašiai, kaip ir su Astravu – buvo sakoma, kad elektrinė nėra statoma, na, bet jinai kažkaip „pasistatė“. (…) Darome visus reikalingus ir įmanomus žingsnius, kad būtų maksimaliai ambicinga Baltijos šalių bendra pozicija dėl elektros energijos nepirkimo. Bet kartu mūsų „raudona linija“ yra įgyvendinti Lietuvos įstatymą dėl elektros energijos nepirkimo iš Baltarusijos, paleidus Astravą“, – pabrėžė ministras.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį teigė, kad pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva neleis prekiauti elektra su šia šalimi, tačiau tai nereiškia, kad techniškai AE elektra nepateks per Lietuvą į Latviją, o jau tuomet – į bendrą ES rinką ir atgal į Lietuvą.

Ž. Vaičiūnas teigia, jog minėtas scenarijus taptų realybe būtent tuomet, jeigu trys Baltijos šalys nepriimtų jokio bendro sprendimo.

„Toks scenarijus, kurį apibūdinote, 100 proc. bus įmanomas tokiu atveju, jeigu Lietuva ir kartu trys Baltijos šalys neturės bendros pozicijos dėl elektros energijos pirkimo iš trečiųjų šalių atžvilgiu“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis įvardijo, kad susitarime numatyti trys pagrindiniai etapai, tarp kurių – elektros kilmės garantijų sistema.

„Pirmas elementas iš viso susitarimo paketo, kad po Astravo paleidimo nebūtų naudojama prekybai Lietuvą ir Baltarusiją siejanti infrastruktūra. Antras elementas, uždedamas importo tarifas trečiųjų šalių energijai. Trečiasis elementas, yra sukuriama regioninė elektros kilmės garantijų sistema, kuri leidžia kontroliuoti elektros energijos srautus“, – sakė ministras.

Energetikos ministerija pranešė, kad nauja prekybos su trečiosiomis šalimis metodika būtų pradėta taikyti iš karto, kai Lietuva uždraus prekybą per Lietuvos-Baltarusijos jungtis, pradėjus veikti Astravo AE. Metodika galios laikinai, iki 2025 metų. Šiuo metu Baltijos šalių prekyba su trečiosiomis šalimis vykdoma išimtinai per Lietuvos sieną.