Priklausys nuo atsakomybės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ramina: šiandien dar sunku tiksliai įvertinti, koks bus konkretus poveikis žemės ūkio sektoriui, nes Europos Komisija (EK) dar tik numato pateikti atitinkamus pasiūlymus, kurie bus tvirtinami pagal teisėkūros procedūras, atitinkamai lydimi ir EK tarnybų parengto poveikio vertinimo. "Tačiau neabejotina, kad, nesiimant veiksmų, klimato kaitos poveikis Lietuvos žemės ūkiui gali būti akivaizdus dėl numatomo vasaros kritulių sumažėjimo ar dėl intensyvių liūčių padažnėjimo, sniego dangos ir įšalo trukmės mažėjimo, padidėjusios kenkėjų ir ligų protrūkių rizikos ir panašiai, dėl ko gali sumažėti ir derlius", – rašoma ŽŪM komentare "AGRO".

ŽŪM pabrėžė: visgi Europos žaliąjį kursą turime suprasti kaip besivystantį reglamentavimo pokyčių procesą, taip pat – ir žemės ūkio srityje, kuris lems mažesnį išteklių naudojimą produkcijos gamyboje, šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimą, cheminių medžiagų naudojimo mažinimą, biologinės įvairovės nykimo stabdymą ir ekologinio ūkininkavimo plėtrą. "Svarbu, kad ūkiai ir kaimo vietovės bei paramą administruojančios institucijos nesusidurtų su neigiamomis teisinėmis ar finansinėmis pasekmėmis, todėl būtina užtikrinti sklandų perėjimą tarp dviejų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpių ir ruoštis tolesniam įgyvendinimui", – teigiama komentare.

Ministerijos nuomone, esminiai pokyčiai priklausys nuo žemdirbių atsakomybės savo individualiame ūkyje diegti ir pritaikyti žaliojo kurso reikalavimus.

Būgštavimais dalijasi garsiai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius būgštavo, kad žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimo finansinė našta guls ant žemdirbių pečių.

"Žaliasis kursas pagal verslo specifiką žemės ūkiui yra ypač aktualus. Kartais visuomenei gali atrodyti, kad žemės ūkio sektoriaus atstovai tarsi nepritaria žaliajam kursui, tačiau taip nėra. Kryptis teisinga, bet dėl jos įgyvendinimo mes turime daug pastabų. Yra toks posakis: skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kai dar tik buvo pradėta kalbėti apie žaliąjį kursą ir jo tikslus, patikinta, kad viskas bus pamatuota, pagrįsta tyrimais ir bus siekiama lėšų panaudojimo efektyvumo gamtosauginiams tikslams pasiekti. O ką matome dabar? Ogi tai, kad išnagrinėjimo, kokie veiksmai tikslingi ir kokį efektą sukurs jiems išleisti pinigai, nėra. Šito labiausiai ir pasigendame. Jau dabar esame pasipiktinę tuo, kokios pinigų sumos yra išleidžiamos abejotinos vertės gamtosauginiams projektams. Dėl kvailos politikos kaip verslas būsime stipriai nukraujavę", – teigė R.Juknevičius.

Ne kartą viešojoje erdvėje yra nuskambėję teiginiai, kad Ateities ekonomikos DNR ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo (RFF) priemonėse Lietuva žaliajam kursui finansinių sprendimų nenumatė, o ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetas taip pat apkarpytas ir turi savo konkrečius tikslus.

LŪS vadovas taip pat teigė, kad žaliasis kursas visiems verslams ir visiems piliečiams yra iššūkis ir pirmiausia – finansinis. "Klausimas, ar išlaidos užkraunamos tolygiai? Politikai mano, kad žemės ūkio gaunamų tiesioginių ir investicinių išmokų turi pakakti ir žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. Kitiems verslams atidaromi nauji fondai ir finansavimo šaltiniai, o žemės ūkio sektorius paliktas ant ledo", – kalbėjo R.Juknevičius.

Raimundas Juknevičius: gali atrodyti, kad žemės ūkio sektoriaus atstovai tarsi nepritaria žaliajam kursui, tačiau taip nėra. Kryptis teisinga, bet dėl jos įgyvendinimo mes turime daug pastabų.

ŽŪM komentare tvirtino: iš RRF priemonės pelkių (durpžemių) atkūrimui skirta 16 mln. Eur. "Žaliajam kursui įgyvendinti yra numatyta pakankamai finansinių sprendimų, o didelė dalis BŽŪP biudžeto privalomai turės būti panaudojama būtent šiems tikslams įgyvendinti. Tikslingai panaudojant šias lėšas, galėsime daug naudingo nuveikti įgyvendinant emisijų mažinimą, žaliąjį kursą ir biologinės įvairovės strategijos tikslus. Be to, šių tikslų įgyvendinimas taip pat sėkmingai gali prisidėti ir prie kaimo gyvybingumo išlaikymo, kuriant papildomas darbo vietas bei didinant sektoriaus konkurencingumą. Šie tikslai vienas kitam neprieštarauja", – rašoma ministerijos komentare.

Didins ekologinę gamybą

Nemažai abejonių LŪS pirmininkui kelia ir planuojamos ekologinės žemės ūkio produktų gamybos apimtis. Palyginti su dabar esančia situacija, ekologinę gamybą ir ekologiško ūkininkavimo plotą reikėtų padidinti tris kartus.

"Jei iškelti tikslai būtų paremti pinigais, visiškai realu, kad ekologinis ūkininkavimas didėtų. Nerastume tokio ūkininko, kuris būtų idėjiškai nusistatęs naudoti mineralines trąšas ir pesticidus. Tačiau žemės ūkis taip pat yra verslas ir ten, kur yra galimybė uždirbti pinigų, verslas auga, o kur tokios galimybės nėra, verslas traukiasi. Šiuo atveju neužtenka politikų pasakymo: Lietuva siekia, kad iki 2024 m. turėtume 25 proc. ekologinio produkto ūkininkavime. Tam reikia prielaidų, kad verslas būtų patrauklus ir toks tikslas būtų pasiektas", – samprotavo pašnekovas.

Tačiau, R.Juknevičiaus žodžiais, ekologinių produktų dalies padidinimui paramos iš naujų fondų neatsiranda. "Būsimam paramos laikotarpiui 15 proc. bus mažesnis Kaimo plėtros fondas, nepadės ir neva didesnis tiesioginių išmokų portfelis, nes sumažėjo lėšos kitur. Taigi, bendra pagerėjimo suma – nulis", – kalbėjo LŪS vadovas.

Pasak pašnekovo, jei žmonės norės daugiau ekologinio maisto ir sutiks už jį mokėti didesnę kainą, nereikės išmokų, verslas plėtosis savaime. "Tačiau šiandien, turėdami vos 8 proc. ekologinių pasėlių, matome problemą: didžiąją dalį ekologiškos produkcijos Lietuva eksportuoja, nes šalyje neranda vartotojo. Jei dirbtinai padidinsime pasiūlą, akivaizdu, kad produktas negalės būti parduodamas brangiau, net ir didelis priedas, skatinantis rinktis ekologišką gamybą, verslo patrauklesnio nepadarys", – mano R.Juknevičius.

Teigiamų pavyzdžių apstu

ŽŪM teigimu, žaliojo kurso tikslų šalies žemės ūkyje siekti padės ir išteklius tausojančios technologijos, tokios, kaip neariminė žemdirbystė, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra. Lietuvoje ir dabar atrastume nemažai tvaraus ūkininkavimo pavyzdžių.

Jonas Talmantas, Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, ūkininkaujantis su sūnumis Ovidijumi ir Pauliumi, saugo aplinką: propaguoja dirvą ir energiją tausojančios neariminės žemės dirbimo, sėjos ir derliaus surinkimo technologijas. Tokia ūkininkavimo filosofija 1 200 ha žemės dirbanti šeima vadovaujasi jau 10 metų.

"Propaguojame minimalų žemės dirbimą, 18 metų taikome tausojančią neariminę žemdirbystę. Mums plūgų nereikia, naudojame plačiabarius diskinius arba noraginius skutikus, purename iki 10 cm gylio, o ruošiant dirvas rapsams – iki 15 cm", – pasakojo J.Talmantas.

Šiemet ūkininkų įsigyta "Horsch Focus" sėjamoji taip pat yra minimalaus dirbimo. Sėjos metu ją tempiančio traktoriaus priekyje Talmantai prikabina čekišką trąšų bunkerį, kurį naudoja vietoj balasto ir vienu važiavimu išberia kalį, fosforą ar startines trąšas bei pasėja norimus augalus. Taip sutaupoma kuro, mažiau dėvima technika, mažiau slegiamas dirvožemis. Ir tai tik keli tvaraus ūkininkavimo pavyzdžiai dviejų kartų valdomame ūkyje.

Nors Kėdainių rajono ūkininkas 25 metus augino cukrinius runkelius ir sugebėjo gauti rekordinius derlius, šiuos augalus išgujo iš pasėlių struktūros, dabar joje – žieminiai rapsai, pupos, salykliniai miežiai ir kviečiai.

Daugiau kaip 10 metų Talmantai naudoja "AgroStart" programą, kas 5-erius metus tiria dirvožemį. "Mane paveikė profesoriaus Gedimino Staugaičio pasakyti žodžiai, kad Vidurio Lietuvoje kalio ir fosforo kiekis dirvožemyje vis didėja, bet ūkininkai nepaliauja tręšti. Šios medžiagos yra giliau, tereikia augalus priversti jas pasiimti. Mes ketveri metai hektarui duodame 80 kg/ha kalio ir 50 kg/ha fosforo fizinio svorio. Rezultatas: derliai nesumažėjo, ligų nepadaugėjo, o sąnaudos kuklesnės ir pelnas – labiau apčiuopiamas. Mes pereiname prie baltyminių augalų auginimo, mažiau teršiame gamtą ir mažiau naudojame azoto, tokie augalai patys kaupia šią medžiagą iš oro ir pasiima iš dirvožemio", – sakė ūkininkas.

Jonas Talmantas: vidurio Lietuvoje kalio ir fosforo kiekis dirvožemyje vis didėja, bet ūkininkai nepaliauja tręšti. Šios medžiagos yra giliau, tereikia augalus priversti jas pasiimti.

J.Talmanto nuomone, ūkiai, propaguojantys tausojančią žemdirbystę, mažinantys CO₂ išmetimus ir gamtos taršą, besirenkantys plačiabarę, naudojančią mažai kuro, atitinkančią Euro6 standartus žemės ūkio techniką, turėtų būti pastebėti ir skatinami.

Europos žaliojo kurso galimybės Lietuvai

Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų kartų visuomenės gyvenimo kokybę, kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką, Europos Komisija (EK) parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – žaliąjį kursą (angl. European green deal). Ši strategija yra neatsiejama darnaus vystymosi tikslų dalis ir prisideda prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.

Dokumente yra įtvirtinti du pagrindiniai tikslai – Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, užtikrinant, jog iki 2050 m. nebeliktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) grynosios emisijos bei atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Žaliasis kursas pabrėžia ekonomikos augimo galimybių ir veiksmų, skirtų mažinti klimato kaitos padarinius, suderinamumą.

Viena iš priemonių, skirta žaliojo kurso tikslams pasiekti, yra pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai (angl. circular economy). Europos Komisija ragina ES valstybes nares pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurios cikle kuo ilgiau išlaikoma produktų, medžiagų ir išteklių vertė bei susidaro mažesnis atliekų kiekis. Šis perėjimas sudaro galimybę skatinti tvarų ekonomikos augimą ir sumažinti poveikį klimato kaitai.

Tiek žaliajame kurse, tiek ir žiedinės ekonomikos veiksmų plane yra nurodomos prioritetinės apdirbamosios pramonės sritys, kuriose numatomas didžiausias pokytis: 1) elektronika ir IKT; 2) baterijos ir transporto priemonės; 3) pakuotės; 4) plastikas; 5) tekstilė; 6) statybos; 7) maistas ir žemės ūkis.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip paskatinti pramonę kurti tvaresnius produktus, yra ekologinių inovacijų plėtojimas. Tiek produkto, tiek technologinės proceso inovacijos leistų pramonei ir verslams išsaugoti konkurencingumą besikeičiančioje verslo aplinkoje bei sudarytų sąlygas prisidėti prie darnaus vystymosi ir klimato kaitos padarinių mažinimo.

Remiantis Eurobarometro vykdyta apklausa, 62 proc. apklaustų Lietuvos įmonių net nesidomėjo informacija, skirta padėti verslui sukurti aplinką tausojančius gamybos procesus. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduriama diegiant ekoinovacijas, yra: 1) finansavimo trūkumas (26 proc.); 2) administraciniai bei reguliaciniai barjerai (24 proc.); 3) žmogiškųjų išteklių (23 proc.) bei žinių ir įgūdžių trūkumas (20 proc.). Apytiksliai apie 16 proc. įmonių nurodė, kad gamybos perorientavimo kaštai yra kliūtis diegiant ekoinovacijas.

Vienas iš EK prioritetinių uždavinių yra skatinti tvarų ekonomikos augimą sudarant galimybes pramonei perorientuoti savo gamybos modelį iš linijinio į žiedinį. Lietuvos rodiklis ekoinovacijų indekse bei Eurobarometro įmonių apklausa nurodo, jog Lietuvos ūkio subjektų potencialas nėra įvertintas ir nėra sudarytos sąlygos išnaudoti Žaliojo kurso galimybes.

Šaltinis: Vyriausybės kanceliarija