Lietuvoje pakanka išteklių šilumos energijos dalį, gaminamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, per artimiausią dešimtmetį nuo dabartinių 18 proc. padidinti iki 70 proc.

Šis iššūkis nuskambėjo vakar sostinėje vykstant tarptautinei konferencijai "Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi".

"Šis tikslas įgyvendinamas. Lietuvoje pakanka tiek atsinaujinančios energijos išteklių, tiek technologijų, leidžiančių juos pritaikyti šilumos gamybai. Tiesa, visų pirma būtina pašalinti biurokratinius barjerus, šiandien trukdančius efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir siekti energetinės nepriklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro", – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininko Rymanto Juozaičio, plėtojant atsinaujinančią energiją ir didinant energijos naudojimo efektyvumą, Lietuvai būtina remtis pirmaujančių ES valstybių patirtimi.

Lietuva turi užtektinai atsinaujinančių energijos išteklių, tinkamų šilumai gaminti. Kol kas naudojama tik maža didžiausią energijos potencialą Lietuvoje turinčios biomasės dalis, o komunalinės atliekos iš viso nenaudojamos. Kasmet šimtai milijonų litų palaidojami sąvartynuose, o vietoj atliekų šilumos gamyboje naudojamas brangus importuojamas iškastinis kuras.

"Atsinaujinantiems energijos ištekliams priskiriamos komunalinės atliekos plačiai naudojamos šilumos ir elektros gamybai visose ES valstybėse senbuvėse. Tai daugeliu rodiklių geresnis sprendimas, nei atliekų laidojimas sąvartynuose", – įsitikinęs vienas iš konferencijos pranešėjų, Tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos "Eureheat & Power" viceprezidentas Lauersenas Birgeris.

Anot jo, jau dabar beveik vien vietinį kurą šilumos ūkyje naudojančios Danija ir Švedija iki 2050 m. numato iš viso atsisakyti iškastinio kuro šilumai gaminti. "Tokias pat galimybes turi ir Lietuva, kurioje gamtinės sąlygos panašios į Skandinavijos šalių", – teigė L.Birgeris.