Siekiant geriau panaudoti lėšas priežiūrai ir remontui, Žemės ūkio ministerija rengia projektą visus melioracijos įrenginius, tarp jų ir  magistralinius griovius perduoti  ūkininkams ir kitiems žemės savininkams. Tai papiktino žemdirbius, pasak jų, privatizavus griovius, padėtis dar pablogės.

Daugelis Rytų Aukštaitijos ūkių dėl permirkusių dirvų negali baigti javapjūtės, pradėti žiemkenčių sėjos.

Kad laukuose neslūgsta balos, viena iš priežasčių – prastai veikiantys melioracijos įrenginiai. O jei ir veikia, neretai surinktam vandeniui nėra kur nutekėti, nes perpildyti melioracijos magistraliniai grioviai, dažniausiai dėl prastos jų priežiūros. Šie grioviai – valstybės nuosavybė. Yra ūkių, kaip Lašų bendrovė Rokiškio rajone, kurie patys juos tvarko, bet nemažai ir neprižiūrinčių šio turto.

Tad žinia apie Žemės ūkio ministerijos planus visus melioracijos įrenginius, tarp jų ir  magistralinius griovius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams papiktino žemdirbius.

„Privatizavus griovį, o griovys – ir 10 km ilgio, tai savininkų bus 20 ar 50, tai jei savo žemėj tą griovį ir prižiūrėsi, jis toliau neveiks. Nes vienas ūkininkas sąžiningesnis, prižiūri, o yra nemažai tokių, kurie žemės nedirba, nušienauja tik pievas, gauna išmokas, tai privatizavus grioviai bus dar labiau užlieti vandeniu“, – sakė Rokiškio rajono Lašų žemės ūkio bendrovės vadovas Zenonas Akramavičius.

Visų melioracijos statinių  privatizavimas numatytas vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

„Savininkas – valstybė, ir problema, kad kai savininkas neišgali pilnai finansuoti šitų procesų, tai dėlto ir yra pusiau apleisti. Pagalvokime, jeigu būtų savininkui žemės prievolė taip sutvarkyti tą melioracijos griovį, jį elementariai nušienauti, tai galimai situacija pasikeistų – iškirsti medžius, pavaikyti bebrus, gal neapleistų statinio“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Melioracijos grioviai driekiasi 52 tūkst. kilometrų, daugelis jų apleisti.

„Sutiktumėm, kad ir rinktuvai būtų privatizuojami, tik ne magistraliniai grioviai, į kuriuos suteka vanduo. To negalima daryti, kaip ir polderių negalima privatizuoti. Dabar 2,1 mlrd. eurų melioracijos sistemos vertė, bet labai nusidėvėjusi“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Pasak žemės ūkio viceministro, melioracijos statinių priežiūrai kasmet skiriama 27 mln. eurų, tai tik trečdalis tam reikalingų pinigų.

Ministerijos planuose – kurti priežiūrai ir rekonstrukcijai skirtą  fondą. Lėšos į jį būtų renkamos iš visų melioracijos statinių naudotųjų, ne tik žemdirbių, bet ir geležinkeliečių, kelininkų, ar gyventojų.