Referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams organizatoriai paskelbė, kad surinko daugiau kaip 310 tūkst. gyventojų parašų, o Vyriausioji rinkimų komisija kaip tik dabar tikrina jų patikimumą. Kitą savaitę VRK turi pranešti, kiek parašų suskaičiavo. Jei pritarė 300 tūkst. gyventojų, būtų galima skelbti referendumą ir inicijuoti 3 Konstitucijos straipsnių keitimą. Toks tautos valios atsiklausimas kainuotų apie 14 mln. litų.

Paskutinę minutę primename argumentus "už" ir "prieš" referendumo skelbimą ir svarbiausią jo klausimą – žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo galimybę. Viena pusė kviečia kovoti už Lietuvos žemę, kad gyventojai netaptų turtingų užsienio kapitalistų samdiniais, kita sako, kad akcijos organizatoriai manipuliavo emocijomis ir nepateikė nė vieno rimto argumento.

Jei Lietuva prašytų EK pratęsti žemės pardavimo draudimą, taip pat neturėtų rimtų argumentų, greičiau apsijuoktų neleisdama žemės savininkams tvarkytis su nuosavybe savo nuožiūra.

Ignalinos meras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus Bronis Ropė sakė, kad bent iki 2020 m. Lietuva nepasiruošusi pardavinėti žemės užsieniečiams, nes vietiniams ūkininkams žemės neužtenka, o ką jau kalbėti apie nevienodas išmokas Lietuvos ir kitų ES šalių žemės ūkiui. Paklaustas, ar Lietuva, prašydama pratęsti draudimą, B.Ropė sakė, kad Lietuva vykdo visus įsipareigojimus ES, todėl priekaištų būti negali.

„Europai sumokame visus įnašus, o kad gyvename vargingai, ji žinojo ir matė anksčiau. Be to negauname nė lito daugiau paramos, nei priklauso pagal BVP, o dėl draudimo pratęsimo derasi net turtingesnės valstybės, pavyzdžiui Vengrija. Net Prancūzija ar Vokietija nepardavinėja žemės laisvai, ten netrūksta apribojimų tapti piliečiu, kad įsigytum žemės arba negali pirkti žemės arti miesto. Todėl ir Lietuva dar nepasiruošusi pardavinėti žemę laisvoje rinkoje“, – dėstė  B.Ropė.

Tačiau būtent gyventojų teisę parduoti savo nuosavybę laisvosios rinkos sąlygomis akcentuoja Seimo Lietuvos liberalų frakcijos narys Remigijus Šimašius.

„Be to, žemės savininkai, restitucijos būdu atgavę žemę galėtų gauti už ją rinkos kainą. Kol galioja draudimas ją parduoti užsieniečiams, žemę atgavę savininkai nuomoja ją pusvelčiui arba parduoda pigiau, vadinasi, negali su savo nuosavybe elgtis taip, kaip nori, jų teisės apribotos“, – sakė R.Šimašius.

Jis priminė, kad referendumo ir draudimo pratęsimo galimybė prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, todėl, anot jo, pagrįstai būtų galima kelti keistą klausimą, ar Lietuva norėtų išstoti ir iš ES. Liberalas pažymėjo, kad dauguma argumentų, kuriais akcijos organizatoriai bandė įtikinti gyventojus pasirašyti, buvo melagingi, todėl priminė, kad leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę reiškia ne Lietuvos parceliavimą, o investicijų pritraukimą ir žemės ūkio sektoriaus stiprinimą.