Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus

Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius.

Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti sistema. M. Laukaitis neslepia, kad šie sprendimai – dar ne pabaiga – norint plėsti ir vystyti veiklą, būtina didinti daržovių rūšiavimo ir sandėliavimo patalpas. „Parduodami ir realizuojami daržovių kiekiai auga. Teikėme paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, nes tai yra mūsų šansas plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Gauta parama leis didinti rūšiavimo ir sandėliavimo plotus. Įrengsime didesnę rūšiavimo liniją, kurios našumas bus dvigubas: 30 tonų per valandą“, – planus dėsto ūkininkas.

Žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“ paukščių skerdyklai statyti sulaukė 4 mln. eurų paramos. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius M. Laukaitis pasakojo: tuo, kad naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama verta, jau įsitikino ir anksčiau. Šiam verslininkui jau pavyko įrengti daržovių sandėliavimo aikštelę, įsigyti pažangią palečių krovimo įrangą. Dėl to, kaip jis tikina, galima krauti iki 35 maišų per minutę. „Kadangi tai jau penktas ar šeštas projektas paramai gauti, baimės nebeliko jokios. Vienas esminis patarimas – žmogus turi žinoti, ko tiksliai nori. Jeigu žmogus, kuris kreipiasi dėl paramos, tiksliai supranta, koks jo siekiamas rezultatas, viskas bus gerai“, – patikina M. Laukaitis.

Įrengs paukščių skerdyklą

Paukščių skerdyklos statybai žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“, viena seniausių mėsos perdirbimo įmonių Šiaurės Lietuvoje, parengusi projektą „Mėsos perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas“, iš KPP sulaukė 4 mln. eurų paramos. Tai sudarys apie 34 proc. visų bendrovės investicijų į naują cechą. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama atveria naujas galimybes ir leidžia didinti mėsos perdirbimo konkurencingumą. Patys nebūtume pajėgūs tiek investuoti“, – akcentuoja bendrovės pirmininkas Ričardas Milkintis.

Joniškio rajone jau kyla moderni, viena didžiausių Lietuvoje paukščių skerdyklų. Statomi ir gamybinis bei sandėliavimo pastatai.

Skerdykloje planuojama pagaminti 30 tūkst. tonų paukštienos per metus. Didžiąją jos dalį ketinama eksportuoti. Paukščių skerdyklai pradėjus veikti, bendrovėje bus sukurta 120 naujų darbo vietų.

Vykdant ūkinę veiklą, ketinama skersti ir apdoroti apie 13 mln. 248 tūkst. paukščių per metus (per parą – 48 tūkst. broilerių). „Apskaičiavome, kad per metus mūsų grupės paukštynuose bei ūkininkų ūkiuose išauginama apie 19 mln. paukščių. Tad paukščių skerdykla – nauja perspektyvi kryptis“, – pabrėžia R. Milkintis.

Gyvi paukščiai bus atgabenami į skerdyklą konteineriuose ar dėžėse. Vienoje transporto priemonėje bus atvežama 6000 vnt. paukščių, t. y. vienai technologinių linijų darbo valandai reikiamas kiekis. Visiškai apdorojus paukštį bus gaunama 59,2 proc. atvėsintos vištienos, 7,8 proc. subproduktų ir 33 proc. atliekų.

Pateikė 26 paraiškas

Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų priėmimo etapui žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas. 7 paraiškos pateiktos Panevėžyje, 6 – Vilniuje, 5 – Kaune, 4 – Marijampolėje, 2 – Šiauliuose ir po vieną paraišką Tauragėje bei Utenoje. Bendra prašoma paramos suma sudaro 7 386 247 Eur. Kadangi skiriama paramos suma lygiomis dalimis padalyta dešimčiai Lietuvos apskričių, pareiškėjai kiekvienoje apskrityje bendrai gali pretenduoti į 1,47 mln. eurų paramą. Taigi kiekvienoje apskrityje situacija dėl projektų finansavimo skiriasi, priklausomai nuo pateiktų paraiškų skaičiaus ir jose prašomos paramos sumos.

Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paramos gavėjams finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų.

Paramos paraiškų atrankos vertinimas, vadovaujantis paramos paraiškų atrankos kriterijais, vyko apskričių lygmeniu. Pirmiausia Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atliko visų atitinkamoje apskrityje pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimą ir apskričių lygmeniu sugrupavo paramos paraiškas pagal paramos paraiškų atrankos balų skaičių. Pažymėtina, kad visos į pirmumo eiles surikiuotos 26 paraiškos surinko privalomą mažiausią projektų atrankos balų skaičių – 35 privalomuosius balus. Paramos paraiškoms, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus visiškai pakanka apskričiai skirtos paramos sumos, atliekamas tinkamumo skirti paramą vertinimas. Tačiau trims Panevėžio apskrityje pateiktoms paraiškoms ir vienai Vilniaus apskrityje pateiktai paraiškai pagal suteiktus atrankos balus nepakako skirtos paramos sumos. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad tuomet, kai bendra pateiktų paramos paraiškų prašoma paramos suma yra mažesnė nei paramos paraiškų priėmimui skirta lėšų suma, papildomas vertinimas pagal nustatytus papildomus atrankos kriterijus gali būti atliekamas ir paramos paraiškoms, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus nepakako apskričiai skirtos paramos sumos. Todėl šioms paraiškoms, kurioms nepakako apskričiai skirtos paramos, iš apskritims skirtų lėšų likučių buvo suformuotas biudžetas bei papildomo vertinimo metu rezervuota trūkstama suma.

Parama skiriama didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių subjektų technologijas, maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.