Jie sako besidžiaugiantys, kad tai ne miesto žmogus, o prisilietęs prie žemės ūkio, tačiau vis tik siūlo jo veiklos rezultatus skaičiuoti rudenį.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas neprognozavo, ko galima tikėtis iš naujojo ministro: „Spręsti apie žmogų, kurio nepažįstame, nenorime“.

„Jis ne tik mums, bet ir pats sau nežinomas kaip ministras“, – BNS teigė A. Baravykas.  

Tačiau dėl A. Palionio pozicijos, prieštaraujančios „valstiečių“ norui ministeriją perkelti į Kauną, A. Baravykas jį apibūdina mąstančiu pragmatiškai. 

Jis taip pat tikisi, kad A. Palionis imsis valstybinių įmonių žemės ūkyje pertvarkos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad A. Palionis nebus „į dilgynes papuolęs nuogas žmogus“. Jis pabrėžė, kad finansinė patirtis labiausiai pravers derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų ūkininkams. 

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas neslėpė, kad  A. Palionio iki šiol nesimatė žemės ūkyje: „Tai rodo, kad jis nebuvo artimas tai veiklai, į kurią dabar ateina“.

Labiausiai V. Buivydas baiminasi, kad pokyčiai ministerijoje gali pakenkti derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų naujoje ES finansinėje perspektyvoje.

„Kad lietuviai stipriai pastovėtume atstovaudami savo interesams“, – BNS sakė jis.  

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus daugiausia vilčių deda į A. Palionio komandą.

„Kad pasirinks gerą komandą, kuri supranta žemės ūkį, nes ministrui, kaip politikui, gali būti atleistina daug kas, bet ne komandai“, – kalbėjo A. Svitojus. 

A. Palionis žemės ūkio ministro priesaiką davė antradienį.

Iki šio paskyrimo visą laiką dirbęs Biudžeto ir finansų komitete, A. Palionis ministro poste pakeitė prezidento kritikos sulaukusį „valstiečių“ deleguotą Giedrių Surplį.

Žada peržiūrėti žemės ūkio finansavimo prioritetus

Siekiant, kad finansinės paramos nesusigriebtų tik stambūs ūkiai, paskirtasis žemės ūkio ministras A. Palionis užsimena apie žemės ūkio finansavimo ir subsidijavimo prioritetų peržiūrą.

„Gvildenome tokią idėją, kad reikia išskirti smulkius, vidutinius ir stambius ūkius, kad būtų trys vokai pasiūlymų, o ne kad būtų bendras, kad ta konkurencija būtų tarp ūkininkų, kurie yra smulkūs, daugiau teisingesnė, o visos paramos nepasiimtų tik stambūs ūkiai“, – antradienį Seime kalbėjo A. Palionis.  

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad „europinė parama, užuot keliavusi padėti smulkiesiems ūkininkams, iš esmės subsidijuoja stambius didelius ūkius“. 

Lietuvai 2021-2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014-2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.

Kovą Vilniuje viešėjęs Europos Audito Rūmų vadovas Klausas-Heineris Lehne (Klausas Heineris Lėnė) antradienį paragino Europos Sąjungą reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.