„Tai yra milžiniškas žingsnis į priekį tiek valstybėms, tiek patiems operatoriams, nes labai aiškiai įvertinome ir identifikavome rizikas, kurias reikia suvaldyti. Jeigu jas įvardinome, įdiegsime valdymo priemones, tai tikimybė, kad kažkas blogo nutiks, irgi smarkiai mažėja“, – BNS sakė E. Kerza.

Anot jo, gruodžio mėnesį jau turėtų pasirodyti konkretus Europos Komisijos dokumentas, kuriame įvardijamos visos su 5G susijusios rizikos.

„Gruodį jau turi išeiti konkretus EK dokumentas, kuriame visos tikslios rizikos ir jų valdymo priemonės bus sudėtos, kas reiškia, kad tokios šalys kaip Lietuva kitų metų pradžioje jau galės skelbti aukcioną ir operatoriai tiksliai žinos, ką jiems reikės padaryti. Tada tikėtina, kad atsidarys visos galimybės rinktis partnerį, kurio įrangą jie diegs Lietuvoje“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, tai reiškia, kad 5G dažnių aukcionus bus galima skelbti jau kitų metų pirmąjį ketvirtį.

„Pačioje pradžioje, net neabejoju, kad pirmąjį ketvirtį bus“, – sakė E. Kerza.

Pagrindinė rizika – Kinija

Ataskaitoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai saugumui, kuriuos gali sąlygoti arba kurie gali sustiprėti vietoj dabartinių ryšio tinklų pradėjus naudotis 5G tinklai.

Pasak E. Kerzos, dauguma ES šalių įvardijo tas pačias rizikas, visų pirma – Kinijos įrangos įtaką 5G plėtrai.

„Lietuva neišsiskyrė iš kitų valstybių ir dabar, kai pamatėme konsoliduotą vertinimą, galime sakyti, kad visos šalys susiduria su panašiais iššūkiais – visų pirma, nedraugiškos korporacijos arba šalys, toliau buvo įvardintas turtas, kuris galėtų tapti taikiniu ir įvertinta, kokie rinkos žaidėjai veikia 5G portfelyje“, – teigė jis.

„Pati 5G technologija susideda iš trijų dalių – vartotojų įranga, perdavimo įranga ir branduolys. Visos šalys įvardino, kad visuose trijuose segmentuose tik Kinija arba Kinijos produkcija galėtų pilnai įgyvendinti vientisą sprendimą. Nėra kitų gamintojų, kurie visuose trijuose segmentuose galėtų pateikti įrangą“, – pabrėžė viceministras.

Tačiau E. Kerza pabrėžė, kad kitos 5G įrangą gaminančios kompanijos „Ericsson“ ir „Nokia“ pagal savo galimybes jau pradėjo vytis pažangiausia 5G srityje laikomą kinų įmonę „Huawei“.

„Iš kitos pusės, jau ir „Ericsson“ reklamuojasi ir sako, kad pilnai yra pasiruošę diegti 5G infrastruktūrą. Žinojome, kad tiek „Nokia“, tiek „Ericsson“ atsilieka nuo „Huawei“ ir panašu, kad tas atsilikimas yra sumažintas ir jie jau irgi žengia į rinką, tai ta Kinijos rizika suvaldoma“, – sakė jis.

Dėl „Huawei“ šimtaprocentinio atsakymo nėra

Dėl „Huawei“ įrangos Lietuvos 5G tinklo infrastruktūros diegime kol kas galutinai nėra apsispręsta.

Pavyzdžiui, integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia“ bendradarbiauja su „Huawei“ plėtojant 5G infrastruktūrą, tačiau „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas praėjusią savaitę pabrėžė, kad bendrovė siekia diversifikuotis bei tuo pat metu naudoja ir „Ericsson“ gaminamą įrangą.

Pasak E. Kerzos, ieškant atsakymo dėl „Huawei“ įrangos Lietuvos 5G infrastruktūroje, reikia palaukti NATO vertinimo.

„Vis dar laukiame NATO bendro vertinimo, kur ne tik saugumo ir rizikos grėsmės bus įvardintos, bet ir galimai visi paslaugų tiekėjai su įrodymais. Mes kaip ir nusprendėm eiti žingsnis po žingsnio – pirma įsivardinti rizikas ir jų valdymo planą, tada dažnių konkursas, o kol visa tai vyksta yra ir dvišaliai bendradarbiavimo susitarimai, tų konkrečių rizikų buvimo ir nebuvimo įrodymas“, – teigė viceministras.

Mūsų strateginiai partneriai yra pasakę, kad jeigu mūsų tinkluose kažkaip atsiras kiniška įranga, tai jie sunkiai įsivaizduoja ir karinį bendradarbiavimą.

„Mano asmenine nuomone, įranga bus visų gamintojų. Nelabai įsivaizduoju, kad mes galėsim privačiam sektoriui pasakyti, kad jie negali to ir ano daryti. Reikia atskirti, kur yra kritinė infrastruktūra, tai ten maža tikimybė, kad atsirastų nesaugi įranga. Tačiau kai šnekam apie komerciją, apie tuos tinklus, kur galima suvaldyti rizikas, manau, kad ten gali būti jų produkcija“, – sakė jis.

JAV ne kartą yra perspėjusios ES valstybes neleisti „Huawei“ diegti 5G ryšio. Vašingtonas bendrovę kaltina šnipinėjimu Kinijai, ji tai kategoriškai neigia.

E. Kerza sako, kad su JAV yra kalbamasi dvišaliu pagrindu, kaip išspręsti „Huawei“ klausimą.

„Mūsų strateginiai partneriai yra pasakę, kad jeigu mūsų tinkluose kažkaip atsiras kiniška įranga, tai jie sunkiai įsivaizduoja ir karinį bendradarbiavimą. Tai dėl to ir manau, kad šiandien dar per anksti kažką atsakyti, bet su JAV dvišaliai kalbamės, kaip galėtume šitą problemą išspręst“, – teigė viceministras.

„Galvojame, kad galbūt būtų galima atskirti infrastruktūras ir ten, kur yra kritinė infrastruktūra, kur yra kritiniai dalykai, strateginiai sujungimai – ten naudoti abipusiu sutarimu patikimą įrangą, o ten, kur yra privatu, kur yra verslas, ten diegti rizikos valdymo priemones“, – svarstė jis.

„Huawei“ yra 5G ryšio įrangos rinkos lyderė, tačiau bendrovė atsidūrė JAV ir Kinijos prekybos karo epicentre.

Gegužės mėnesį bendrovė buvo įtraukta į „juodąjį“ sąrašą bendrovių, kurios kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, nes Vašingtone įtariama, jog bendrovė padeda Kinijos žvalgybos tarnyboms šnipinėti, tačiau „Huawei“ griežtai neigia tokius kaltinimus. Tačiau bendrovės veikla JAV rinkoje buvo gerokai apribota.

Jungtinių Valstijų pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos šalys. Naudoti „Huawei“ produktus mobiliojo ryšio tinkluose per pastaruosius metus atsisakė Australija, Japonija, Naujoji Zelandija, Kanada ir Taivanas.