- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, siunčiama aiški žinia rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų už tai, kad ieško geriausių skolinimosi sąlygų, teigiama Lietuvos banko pranešime.
„Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą. Ypač tai pasakytina apie tokį atsakingą sprendimą, kaip būsto paskola, kurią žmonės paprastai ima ilgam laikotarpiui ir už kurią dažnai sumoka dešimtis tūkstančių eurų palūkanų. Būtų neracionalu, jeigu žmogus griebtų pirmą pateiktą pasiūlymą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl dažno domėjimosi paskolos galimybėmis galimai mažėja asmens kredito reitingas ir didėja skolinimosi kaina. Bankų ir fizinių asmenų kredito reitingus skaičiuojančios bendrovės UAB „Creditinfo“ Lietuvos bankui pateikta informacija rodo, kad iš tikrųjų dalis kredito davėjų, vertindami asmens kreditingumą, vienaip ar kitaip atsižvelgia į tai, kaip aktyviai domėtasi asmens finansine situacija teikiant užklausas į duomenų bazes.
Tačiau didelis užklausų skaičius ne visada turi didelę ar tiesioginę įtaką kredito reitingui ar paskolos kainai: pirma, kreditingumo vertinimo modeliai paprastai būna sudaryti iš daugelio kintamųjų; antra, užklausų apie konkretų asmenį skaičius lyginamas su vidutiniu rinkoje įprastu užklausų skaičiumi, pasikartojančias to paties kredito davėjo užklausas laikant viena užklausa; trečia, kartais tai naudojama tik kaip signalas, kad kredito davėjui reikia atidžiau išnagrinėti skolininko finansinę padėtį.
„Kredito davėjai, taikantys pačių ar kitų bendrovių sukurtus kreditingumo vertinimo modelius, kai atsižvelgiama į užklausų skaičių, turėtų siekti, kad užklausų skaičius, net jei jis yra statistiškai reikšmingas kredito rizikos rodiklis, neribotų konkurencijos ir žmogaus teisės ieškoti geriausio paskolos pasiūlymo. Domėjimasis ir paskolų pasiūlymų lyginimas yra natūralus, logiškas ir skatintinas veiksmas“, - teigia T. Garbaravičius.
Visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų.
Sprendžiant prieštarą tarp kreditingumo vertinimo modelio kokybės (kai, atsižvelgiant į užklausų skaičių, gaunamas geresnis modelis) bei vartotojo teisės palyginti ir išsirinkti geriausią paskolos pasiūlymą, būtų galima remtis JAV praktika ir nustatyti tam tikrą lengvatinį laikotarpį, per kurį užklausų skaičius neturėtų poveikio asmens kredito reitingui. Toks laikotarpis, pavyzdžiui, 45 dienos, turėtų būti pakankamai ilgas tam, kad žmogui užtektų laiko susirinkti ir palyginti kredito davėjų pasiūlymus.
„Būsto paskolos pasiūlymas galioja 30 dienų, tad visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų“ - sako T. Garbaravičius.
Praėjusiais metais įsigaliojęs su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas skatina vartotojus nepriimti skubotų sprendimų dėl kredito sutarčių sudarymo, kreiptis į kelis kredito davėjus ir palyginti jų pasiūlymus bei sutarčių sąlygas, ieškoti geriausio, vartotojo interesus atitinkančio pasiūlymo, refinansuoti turimus kreditus geresnėmis sąlygomis.
Be to, kredito davėjai įpareigoti pateikti pagrindinę informaciją apie būsto kreditą standartine forma, kad būtų paprasta ir lengva palyginti pasiūlymus. Prieš sudarydamas kredito sutartį (nesvarbu, ar tai būtų būsto kreditas ar vartojimo kreditas), kiekvienas kredito davėjas (bankas, kredito unija, lizingo bendrovė ir kt.) privalo atlikti išsamų teisės aktuose numatytos apimties vartotojo kreditingumo vertinimą, primena Lietuvos bankas.
Pagrindinė informacija, kurią privalo surinkti ir įvertinti kredito davėjai yra ši: vartotojo pajamos, finansiniai įsipareigojimai, kredito istorija (ar laiku mokėjo įmokas, ir pan.) bei atitiktis Lietuvos banko patvirtintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų10
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“6
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos1
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...