Nors žūklės leidimai yra Aplinkos ministerijos žinioje, lėšos už juos į šios ministerijos rankas nepatenka. Netikėtas lėšų gavėjas žūklės mėgėją gali ir nustebinti.

Susirūpino dėl gavėjo

Dienraščio skaitytojas Marius K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) žūklės leidimus šiemet pirmą kartą įsigijo elektroniniu būdu, per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Anksčiau leidimais žūklės mėgėjas pasirūpindavo žvejybos parduotuvėse.

Tąkart per e. sistemą pirkęs mėgėjų bei limituotos žvejybos leidimus ir užpildęs visus reikiamus banko duomenis Marius K. pastebėjo, kad mokestis keliauja ne į Aplinkos ministerijos, o į Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės – Lietuvos pašto – banko sąskaitą.

„Pasirodė labai keista, kad mano pinigai už žūklės leidimus patenka į Lietuvos pašto kišenę, nors bendrovė neturi nieko bendra su žūkle. O juk lėšos už leidimus turi būti panaudojamos vandens telkiniams įžuvinti“, – dėl netinkamo lėšų panaudojimo nerimavo dienraščio skaitytojas, prisiekęs žūklės mėgėjas.

Įtarimus išsklaidė

Aplinkos ministerija paaiškino, kad skaitytojo nerimas nepagrįstas. Anot ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, mokėjimai už žūklės leidimus e. erdvėje vykdomi per sistemą, kurios valdytojas yra Susisiekimo ministerija ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Naudoti šią sistemą buvo vienas iš reikalavimų gaunant ES lėšas.

„Šioje sistemoje Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka kaip tarpininkas surinkti lėšas iš įvairių bankų ir jas paskirstyti pasirinkta bendrovė Lietuvos paštas“, – sakė jis.

Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė taip pat patikino, kad kovo 29 d. įmonė su Aplinkos ministerija sudarė bendradarbiavimo sutartį: „Pagal ją Lietuvos paštas tapo tarpininku, veikiančiu tuo pačiu principu kaip ir bet kurios kitos paslaugos, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų, tarpininkas. Dėl šios priežasties žmonės pinigus už žūklę ir moka mums. Surinkę lėšas mes jas paskirstome reikiamiems gavėjams.“

Surinktų lėšų daugėja

Anot V.Graičiūno, visos žvejų sumokėtos lėšos už meškeriotojo bilietus ir meškeriotojo korteles patenka į specialią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir gali būti naudojamos tik žuvų ištekliams atkurti bei saugoti. Šiuo metu tam tikslui jau sukaupta 1,67 mln. litų.

Lėšos už žūklės leidimus pagal Aplinkos ministerijos ir Lietuvos pašto bendradarbiavimo sutartį patenka į pastarojo surenkamąją sąskaitą ir kartą per mėnesį pervedamos atitinkamiems žūklės plotų naudotojams. Šias lėšas jie naudoja žuvims įveisti ir kitoms žuvų išteklių atkūrimo bei apsaugos priemonėms.

Elektroniniu būdu leidimais prekiaujama nuo šių metų kovo 30 d. ir nuo šio laiko jau parduota daugiau kaip 78 tūkst. įvairių žūklės leidimų. Anot V.Graičiūno, nepaisant sunkmečio ir gyventojų emigracijos, išduodamų leidimų žūklei skaičius nuolat auga. Per dešimtmetį išduotų leidimų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, o šiais metais iki spalio jau išduota 116 tūkst. leidimų.

Žūklės apmokestinimas

Žūklės bilietų, kortelių ir leidimų kaina litais

Tipas parai dviem paroms savaitei mėnesiui metams

Meškeriotojo bilietas - 5 - 20 50

Meškeriotojo kortelė 10 - 30 50 -

Žūklės leidimai - 5 - 20 50