Masinis laivų pjaustymas

Iš 15-os Baltijos jūroje žuvis gaudančių bendrovių net 13-a įmonių norėtų pjaustyti laivus. Iš 22 laivų jos norėtų supjaustyti net 18.

Praėjusiais metais buvo patvirtintos žvejybos Baltijos jūroje perleidžiamosios teisės. Tarp žvejybos galimybių yra didžiulis disbalansas. Dauguma žvejybos įmonių turi tiek mažai kvotų, jog negali laivams užtikrinti pelningos žvejybos. 

Apie 20 proc. laivų šiuo metu iš viso nenaudojami. Kiti naudojami itin pasyviai

„Žvejybos galimybės kasmet yra mažinamos, o žvejybos produktų kainos rinkoje nedidelės. Palyginus 2014 ir 2017 m. matyti, kad Lietuvai skirtos menkių žvejybos galimybės sumažintos per pusę, o daugiau nei 60 proc. strimelių ir šprotų žvejybos galimybių priklauso dviem ūkio subjektams“, - aiškino dalis žvejų.

Juos išgąsdino ir tai, kad tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos pateiktose rekomendacijose 2018 m. siūloma dar 25 proc. mažinti menkių žvejybos galimybes. Žvejams tai bus katastrofa. Per pastaruosius metus kelios žvejų bendrovės jau bankrutavo.

Nepavyksta gauti kompensacijų

Žvejai mano, kad mažėjant žvejybos galimybėms, iš tų milijonų, kuriuos ES skiria šalims iš žvejybos fondo, turėtų būti numatyta parama ir pasitraukimui iš žvejybos verslo.

Tokia galimybe, kaip tikina žvejai, pasinaudojo latviai. Parama galėtų naudotis ir Lietuvos žvejai. Tačiau Lietuvos žuvininkystės valdininkai iki šių metų pabaigos turėtų suderinti su ES kompensacijų tvarką.

Panašu, kad Lietuvos valdininkai to nesirengia daryti. Mat pastaruosius metus Briuseliui nuolat buvo teikiamos ataskaitos, kad žvejybos situacija Lietuvoje yra gera, sistema subalansuota.

Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdyboje esantis, bet nieko bendro su kvotų skirstymu neturintis šių eilučių autorius situaciją paprašė pakomentuoti už žvejybą atsakingą žemės ūkio viceministrą Artūrą Bogdanovą.

„Tam, kad pjaustyti laivus rinkoje turi būti disbalansas. Šiai dienai mes turime subalansuotą laivyną. Norėtume padėti žvejams, bet mūsų galimybės ribotos. Deramės su ES, bet ir senosioms šalims nepavyksta gauti kompensacijų laivams pjaustyti. Bandysime ieškoti, kaip kompensuoti žvejams už jų prastovas“, - aiškino A.Bogdanovas.

Siuntė iškreiptą ataskaitą?

Dauguma žvejų mano, kad dėl žvejybos subalansavimo Lietuvos valdininkai ES nuolat teikė iškreiptą ataskaitą.

Žvejai yra parengę kreipimąsi į Europos Komisiją, kur teigia, kad „Lietuvos 2016 m. ataskaita apie žvejybos galimybės ir žvejybos pajėgumo subalansavimą paruošta nepilna, nebuvo duomenų apie menkių išteklius, o ekonominiai rodikliai nustatyti vadovaujantis 2015 m. duomenimis“.

Skunde išdėstyta, kad Lietuva nesilaiko ES bendrosios žvejybos politikos. Ji numato, kad šalys turi turėti ekonomiškai gyvybingus žvejybos laivynus. Tuo tarpu Lietuvoje iš 15-os Baltijos jūros žvejybos įmonių dėl per mažo kvotų kiekio žvejyba negalima arba apribota net 6 įmonėse.

„Lietuva kasmet Europos komisijai teikia ataskaitas apie žvejybos laivynų pajėgumo subalansavimą su žvejybos galimybėmis. Nustačius, jog nors viename iš sektorių yra žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių nesubalansuotumas, valstybės narė privalo sudaryti veiksmų planą disbalansui pašalinti“, - teigiama žvejų kreipimesi.

Kreipimesi į EK taip pat teigiama, kad Lietuvos žvejai yra smarkiai nukentėję dėl Rusijos embargo. Dėl to tris kartus yra sumažėjusios šprotų ir strimelių kainos. Žvejai prašė ne tik pasitraukimo iš verslo kompensacijų, bet ir kompensuoti Rusijos embargo pasekmių sukeltus nuostolius.