Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė.

„Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis. Rekordinės gamtinių dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, mūsų gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, lyginant su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija“, – pranešime sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Jis negalėjo pasakyti, kada gamykla galėtų vėl grįžti į įprastą darbo režimą.

„Sunku tikrai pasakyti, nes artėja šaltasis periodas, o dujos vargu ar drastiškai kris, trąšų kaina taip pat vargiai ar kils, todėl kol kas nematome realių sugrįžimo perspektyvų“, – trečiadienį LRT radijui sakė R. Miliauskas.

Gamyklai sustojus, dalis darbuotojų prižiūrės įrenginius bei juos saugos, o likusiems bus skelbiamos prastovos. „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių. 

Užimtumo tarnybos Jonavos skyriaus vedėja Nijolė Jeremičiūtė teigė kol kas negavusi iš gamyklos jokių pranešimų dėl galimų darbuotojų atleidimų ar prastovų.

„Ne, nesikreipė dėl atleidimų, dėl prastovų irgi neinformavo, mes dar visai neseniai su jais buvome susisiekę, tai nebuvo planuota jokių sustabdymų“, –  BNS trečiadienį sakė N. Jeremičiūtė.

Dujų kainos Europoje yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta – jų kaina TTF biržoje šią savaitę užkopė iki beveik 280 eurų už magavatvalandę.

Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70-80 proc., teigia „Achema“. 

Nuo pernai rugsėjo „Achemoje“ dirbo tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, o tai reiškia, kad įmonė veikė trečdaliu pajėgumų.

„Achemos“ generalinis direktorius R. Miliauskas pavasarį yra sakęs, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trąšų, tačiau šiemet pirkimai beveik sustojo.

„Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 58,5 mln. eurų pelno iki mokesčių – 15,5 proc. mažiau nei 2020 metais.

„Achemos“ profesinės sąjungos vadovė: situacija sudėtinga

Bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sako, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir pajamas darbuotojams.

„Situacija yra sudėtinga, bandome ieškoti geriausių sprendimų su įmonės vadovybe, esame pasiruošę bendradarbiauti. Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad ir bendrovė išgyventų ir kad darbuotojai gautų tokias pajamas (prastovų išmokas – BNS), iš kurių galėtų išgyventi bei sulaukti bendrovės atsigavimo“, – trečiadienį BNS sakė B. Daškevičienė.

Vėliau ji BNS pranešė, kad bendrovės administracija kreipėsi į profesinę sąjungą prašydama supratimo, o darbuotojai tikisi, kad tokia įmonės situacija netaps dingstimi darbdaviams piktnaudžiauti.

„Bendrovė kreipėsi prašydama supratimo ir mes tikimės, kad šita situacija netaps priežastimi piktnaudžiauti, tikimės sąžiningo balanso tarp darbdavio galimybių ir darbuotojų poreikių“, – pranešime sakė profesinės sąjungos vadovė.

N. Mačiulis: tai nėra ilgalaikė struktūrinė problema

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad tai, jog bendrovė „Achema“ laikinai stabdo gamyklos veiklą, nėra ilgalaikė problema. Pasak jo, gamtinių dujų kainų augimas yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai.

„Tai nėra ilgalaikė struktūrinė problema, tai yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai. Kol kas, labai gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra. Yra būdas gaminti žalią amoniaką, elektrolizės būdu, gerokai daugiau kainuoja, įmonės juda ta kryptimi, „Achema“ turbūt irgi svarsto galimybes, kaip investuoti į atsinaujinančią energetiką daugiau ir pasigaminti dalį žalio vandenilio, kad reikėtų mažiau gamtinių dujų“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą teigė N. Mačiulis.

Ekonomistas aiškina, kad didžioji dalis pasaulio trąšų, daugiau nei 95 proc., pagaminamos iš gamtinių dujų ir taip bus artimiausiu metu. Anot jo, trumpuoju laikotarpiu gamtinės dujos tokios brangios, kad jų neapsimoka gaminti ir reikia palaukti, kol bus pigesnių dujų.

„Tai nereiškia, kad nebereikės tos veiklos, nes kaip kitaip pasigaminti azoto trąšų mes neturime, nepasigaminę azoto trąšų, mes neturėsime maisto produktų. „Achema“ galbūt pasigamino pakankamai kol kas azoto, iš kurio galės gaminti tiek trąšų, kiek reikia, bet galbūt stabdys veiklą keliems mėnesiams, turbūt nesunku rasti formų, kaip valstybė gali kompensuoti tuos praradimus, padėti tiems darbuotojams, bet tai nėra tokia rizika, kad „Achemos“ nebereikės po metų ar dviejų“, – sakė jis.

N. Mačiulis tikina, kad „Achemos“ pavyzdys gerai iliustruoja, su kokiomis problemomis susidurs daugelis Vokietijos įmonių. Pasak jo, jeigu Lietuvoje tokia įmonė yra viena, tai Vokietijoje šimtai arba tūkstančiai.

„Jeigu yra galimybė kelis mėnesius negaminti amoniako, azoto trąšų, tai yra visai geras pasiruošimas šaltai žiemai, nes mes labai daug gamtinių dujų sutaupome, kurias galėsime po to panaudoti namų šildymui ar elektros gamybai“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

M. Sinkevičius: pelningai dirbusi „Achema“ privalo pasirūpinti darbuotojais

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, jog pelningai pirmąjį pusmetį dirbusios didžiausios rajono darbdavės – azoto trąšų gamintojos „Achema“ stabdymas nėra netikėta naujiena. Gamykla, mero žiniomis, nedirbs mažiausiai tris mėnesius, todėl privalo „socialiai sąžiningai“ pasirūpinti darbuotojais.

„Mes suprantame, kad prastovos bus ne kelių dienų – mano neoficialiomis žiniomis, yra kalbama apie terminą iki lapkričio 30 dienos–  tai yra bent trijų mėnesių prastova. Taip pat nėra iki galo žinoma, kiek darbuotojų tai paveiks, bet turbūt akivaizdu, kad absoliučiai didžiąją jų dalį, todėl pagrindinis klausimas yra, kaip šiuo atveju elgsis darbdavys“, – BNS trečiadienį sakė M. Sinkevičius.

Pasak Jonavos mero, kol kas nežinoma, ar „Achema“ darbuotojams, kaip numato Darbo kodeksas, mokės tik 40 proc. vidutinio atlyginimo išmokas, ar ji pademonstruos socialinę atsakomybę ir susitars su darbuotojais dėl teisingesnio atlygio, pavyzdžiui, 50-70 proc.

„Kodėl aš taip sakau, nes nors įmonė neskelbia savo pirmojo pusmečio veiklos rezultatų, bet neviešai yra žinoma, kad pirmas pusmetis bendrovei buvo pelningas, todėl reikia suprasti ne tik darbdavio, bet ir darbuotojų situaciją: visiems viskas brangsta – ir šildymas, ir elektra, ir kainos parduotuvėse. Įsivaizduoti, kad tą naštą galima pilna apimtimi perkelti ant darbuotojų, būtų socialiai neatsakinga“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Prieš ateinantį šildymo sezoną prie dabartinės energetinių kainų pasiutpolkės palikti daugiau nei tūkstantį Jonavos namų ūkių su fiksuotomis 40 proc. vidutinėmis mėnesinėmis pajamomis – galime tik įsivaizduoti kokios pasekmės bus įvertindami save tokioje situacijoje“, – pridūrė Jonavos meras.

M. Sinkevičius taip pat sakė, jog dėl „Achemos“ sustabdymo tiek miesto, tiek valstybės biudžetas neteks reikšmingų pajamų.

„Įmonė tikrai patenka į daug mokesčių sumokančiųjų kategoriją ir veiklos nevykdymas natūraliai lems sumažėjusias biudžeto pajamas – ir valstybei, ir savivaldybei“, – sakė Jonavos meras.