Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokių veiklų vykdymą miestų centruose laiko problema ir tikina, kad ją padės spręsti 2025 m. įsigaliosiantys nauji gaisrų prevencijos standartai, kurie paskatins įmones persikelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, taip sumažinant ir incidentų pasekmes.

PAGD: per ketverius metus perdirbimo įmonėse – 16 gaisrų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskis pabrėžia, kad ūkio subjektuose, kurie registruojami kaip perdirbimo įmonės, Nuo 2020 m. iki dabar iš viso kilo 16 gaisrų, kas sudaro 0,04 proc. visų per įvardytus metus kilusių gaisrų (2024 m. kilo 2 gaisrai, 2023 m. – 4, 2022 m. – 5, 2021 m. – 2, 2020 m. – 3).

„Gaisrų skaičius tokiuose objektuose siekia vos kelias šimtąsias procentinės dalies“, – patikslina J. Targonskis.

Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad degant tokiems objektams į orą įprastai išsiskiria tamsus dūmai, kurie dažnai būna kenksmingi, todėl ugniagesiai rekomenduoja gyventojams likti patalpose ir užsidaryti langus.

Konkrečių siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų ar objektų vietų parinkimą – nėra

Po gaisro „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje, kurioje įsikūrusi automobilių atliekų tvarkymo įmonė „Ruvis“, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad tokie objektai kaip automobilių laužynas neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų bei netoli miesto centro.

Aplinkos ministras S. Gentvilas taip pat sakė, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose.

Savo ruožtu aplinkos viceministrė R. Radavičienė Eltai teigia, kad nors civilinė sauga šiuo metu yra viena iš prioritetinių valstybės valdymo sričių, kurią reglamentuojant vyksta daug pokyčių ir svarstomos įvairios galimybės gyventojų saugai padidinti, tačiau šiuo metu nėra konkrečių planų reglamentuoti pavojingų veiklų ar objektų vietą.

„Konkrečių siūlymų ar projektų, kurie nacionaliniu lygmeniu imperatyviai reguliuotų pavojingų veiklų, objektų vietų parinkimą šiuo metu nėra“, – pabrėžia ji.

Gaisrų skaičius tokiuose objektuose siekia vos kelias šimtąsias procentinės dalies.

Viceministrė akcentuoja ir tai, kad pagal galiojantį reglamentavimą ūkinei veiklai, kartu ir pavojingiems objektams planuoti bei jų keliamoms grėsmėms gyventojams valdyti daugiausia svertų turi savivalda.

„Viskas prasideda nuo teritorijų planavimo sprendinių, pagal kuriuos nustatomos pagrindinės sąlygos, apribojimai veiklai skirtinguose miestų, rajonų vietose, zonose. Vėliau savivalda vertina statybos projektus, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, kontroliuoja statinių saugą, atlieka savivaldybės administruojamoje teritorijoje galinčių kilti ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir pan.“, – vardija viceministrė.

Nuo 2025 m. – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai

R. Radavičienė pabrėžia ir tai, kad kiekvienas gaisras, kad ir kokiame objekte jis kiltų, yra susijęs ne vien su grėsme žmonėms bei turtui, bet ir su dideliu neigiamu poveikiu aplinkai, dėl šios priežasties Aplinkos ministerijai ši sritis labai rūpi.

„Aktyviai dirbame su Vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, ieškodami efektyvių sprendimų, kurie leistų sumažinti gaisrų ir kitokių pramoninių avarijų tikimybę ir / arba sušvelninti jų padarinius“, – sako viceministrė.

Anot jos, naujausias šios srities reguliavimo pokytis yra Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) pakeitimai.

„Jais nustatomi leistini atliekų sankaupų dydžiai, atstumai tarp kaupų, iki pastatų, kaupų aukščiai, taip pat reikalavimas, kad atliekų sankaupos negali užimti daugiau nei 65 proc. aikštelės ploto – likusi teritorija turi būti palikta laisva galimo gaisro gesinimo darbams organizuoti ir kt.“, – vardija ELTA pašnekovė.

„Pakeitimai sugriežtins degių atliekų laikymo sąlygas taip sumažinant gaisrų tikimybę, jų mąstą ir valdymo trukmę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas BGST projektą šiuo metu derina su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene“, – priduria ji.

Laidoje „ELTA kampas“ S. Gentvilas patikino, kad nuo 2025 m. įsigaliosiantys nauji gaisrų prevencijos standartai, kurie reikalaus sąvartynuose skaidyti atliekų krūvas, ateityje turėtų sustabdyti tokius gaisrus.

Jis taip pat pabrėžė, kad nauji reikalavimai paskatins įmones persikelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, taip sumažinant ir incidentų pasekmes.

„Jiems (atliekų tvarkytojams – ELTA) bus sunkiau įsirengti miestuose, o tai reiškia, kad tokios erdvės jiems nebebus tinkamos“, – teigė politikas.

Įmonės jau ir dabar privalo laikytis griežtų taisyklių

Aplinkos viceministrė R. Radavičienė taip pat pažymi, kad atliekų tvarkymo veiklos vykdytojai, kaip ir bet kurie kiti potencialiai pavojingos gamybinės veiklos vykdytojai, privalo laikytis gaisrinės saugos, pavojingų įrenginių naudojimo, statinių naudojimo, priežiūros, aplinkos apsaugos ir daug kitų su veiklos sauga susijusių taisyklių, kurios skirtos išvengti gaisrų ar kitokių avarijų bei minimizuoti jų padarinius.

„Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, jų dalys ar medžiagos turi būti surenkamos ir apdorojamos negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties ir kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose“, – patikslina R. Radavičienė.

„Surinkimo įmonėje turi būti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir laikymo zona, atliekamas Monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka požeminio vandens kokybės monitoringas, jei neapdorotos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos atviroje teritorijoje“, – priduria ji.

Aplinkos apsaugos departamentas: kasmet tikrinama dešimtys pavojingų ir potencialiai pavojingų objektų 

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai informuoja, kad pagal bendradarbiavimo susitarimą su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu kasmet numatomi bendri patikrinimai objektų, kurių žala aplinkai įvykus gaisrui – aplinkos tarša, praliejimui ar pan. – būtų labai didelė.

„Per praėjusius metus Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu dalyvavo 83 bendruose patikrinimuose“, – komentuoja AAD specialistai.

„Be to, per praėjusius metus Aplinkos apsaugos departamentas įvertinto 30,8 tūkst. kontroliuotinų objektų vykdomos veiklos riziką. Parengė objektų tikrinimo planą ir planine tvarka patikrino 2 198 objektus“, – priduria jie. 

ELTA primena, kad sostinėje, Panerių gatvėje, kovo pabaigoje kilusio gaisro metu degė maždaug 5 000 kv. m plotas, o atliekų krūvos siekė ir 9 metrų auktšį.

Tuo metu artimiausia gaisro vietai Savanorių prospekte veikianti oro kokybės tyrimų stotis rodė kone 6 kartus didesnę kietųjų dalelių koncentraciją nei prieš gaisrą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžė, kad gaisro metu kylantys dūmai ypač toksiški, tad gyventojams rekomenduota užsidaryti langus, išjungti rekuperacines sistemas, nebūti lauke, o kitą dieną į gaisro taršos poveikio zoną patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai rekomenduota ugdymo procesą vykdyti per nuotolį.

„Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje kilusio gaisro žala aplinkai gali siekti 5,8 mln. eurų.

Anot ikiteisminiam tyrimui dėl gaisro vadovaujančios prokurorės Ingos Gulbikienės, šiuo metu tiriamos įvairios gaisro kilimo versijos, įtarimai kol kas niekam nepateikti. Dėl kilusio gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas.