Nuolat kontroliuoja

Visoje Europos Sąjungoje ekologiškos produkcijos sertifikavimo sistema veikia vieningai. Reikalavimus ekologiniams ūkiams nustato Europos Komisija, įgyvendinimo Lietuvoje taisykles rengia Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“.

„Ekologinė gamyba – tai toks gamybos būdas, kai naudojamos natūralios medžiagos ir procesai. Kontroliuojami visi gamybos etapai – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ir tiekimo vartotojui“, – sako pašnekovė ir priduria, kad ekologiniai ūkiai yra nuolat kontroliuojami – periodiškai vieną kartą per metus. O esant įtarimams – dažniau. Jei nustatomi kokie nors pažeidimai, sertifikatas iškart prarandamas.

Be to, specialistė pabrėžia, jog atskirai sertifikuojamas yra kiekvienų metų derlius – todėl abejoti ekologiškos produkcijos patikimumu nėra nė menkiausio pagrindo.

Ieškoti logotipų

Norintiems tikrai ekologiško maisto derėtų neapsigauti ir ieškoti ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimos produkcijos, sertifikuotos pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Ne tik žmogui

Anot VšĮ „Ekoagros“ atstovės, ekologiniai ūkiai ir jų veikla palanki ne tik žmogui, bet ir gamtai. „Sertifikatas vartotojui garantuoja, kad tai tikrai ekologiškas produktas – vadinasi, be sintetinių maisto priedų, dažiklių ar saldiklių, neužterštas cheminėmis medžiagomis, pesticidais, antibiotikais ar hormonais, be genetiškai modifikuotų organizmų. Be to, toks produktas ne tik kokybiškas ir saugus žmogui. Jis saugus ir gamtai – pagamintas tausojant aplinką, išsaugant dirvožemio derlingumą, taupiai naudojant išteklius“, – įžvalgomis dalinasi R. Butkevičiūtė.

Reda Butkevičiūtė. „Ekoagros“ nuotr.

Nėra garantijos

Vis tik yra skeptikų, kurie įsitikinę – geriausia produkcija iš močiutės sodo ar daržo. Todėl yra linkę turgavietėse ar kitose prekybos vietose ieškoti tokios produkcijos. Visgi pašnekovė tokius pirkėjus įspėja – nėra jokio sertifikato – nėra ir jokios garantijos, kad ta produkcija saugi ar natūrali: „Atsiranda manančių, kad, pavyzdžiui, sukirmijęs obuolys – natūralumo ir ekologijos ženklas. Taip manyti klaidinga. Jei obuolys sukirmijęs, galima tik daryti išvadą, kad sodas intensyviai nuo kenkėjų nebuvo purkštas, bet tai dar nereiškia, kad jis ekologiškas. Ekologiniams ūkiams yra keliama kur kas daugiau reikalavimų nei tik purškimas.“

Iš ūkio tiesiai ant pirkėjų stalo

Vis daugiau pirkėjų susimąsto apie ekologiją ir jos naudą, todėl rinkdamiesi maisto produktus prioritetą teikia ekologiškai produkcijai. Vertingo maisto namai „Rupūs miltai“ jau kurį laiką kauniečiams gali pasiūlyti būtent tai. „Mums rūpi, kokioje šalyje gyvename ir kokioje augs mūsų vaikai. Tikime trumpųjų tiekimo grandinių vizija – kuomet ūkio derlius pirkėjo krepšį pasiekia per maksimaliai trumpą laiką. Tad daugelis mūsų produkcijos dar vakar buvo ūkyje, o rytoj gali būti ant jūsų gardaus pietų stalo“, – šypsosi projekto „Rupūs miltai“ vadovė Inesa Jokubauskienė, ragindama rinktis vietinę, šviežią ir sezoninę produkciją.

Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir asortimentu galite adresu www.rupus.lt.