Ekonomistai skelbia, kad pastarąjį ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,1 proc. Tačiau tai visiškai nepalietė vidaus vartojimo ar nedarbo rodiklių, o recesijos šaukliu vadinamas ekonomikos lėtėjimas siejamas su geopolitine situacija. Tai įrodo ir Statistikos departamento duomenys, pagal kuriuos lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją, atmetus tabako ir naftos produktus, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo net 9,7 proc.

Įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys pasakoja, kad Vokietija visada buvo patikima ir patraukli rinka verslui. Iki šiol verslininkai planuodami verslo plėtrą bandydavo ieškoti partnerių ar kurti filialus šioje valstybėje. Šiandien patirtis įtikino, kad pelningiausia ir mažiausiai rizikų yra čia įsteigti atskirą juridinį vienetą.

„Vokietija yra labai didelė rinka, todėl suprantama, kad į ją reikia ateiti rimtai nusiteikus – reikia turėti ir tvirtą finansinį pagrindą, ir išmanymą. Vis dėlto, nerekomenduojame Vokietijoje steigti filialo dėl paprastos priežasties. Čia yra taikomi griežti įstatymai ir baudos už jų nesilaikymą. Jeigu vietiniams kontrolieriams jūsų veikloje kas nors kels įtarimą, uždėtos sankcijos gali nusitempti finansiškai su savimi ne tik filialą, bet ir pačią pagrindinę kompaniją. Todėl klientui siūlau steigti naują įmonę ir taip atskirti verslo rizikas“, – sako specialistas.

Anot „LC paslaugų centro“ direktoriaus, iki šiol verslininkus baugino kalbos barjeras ir teisinės bazės skirtumai. Tačiau gerosios praktikos pavyzdžiai įrodė, kad įmonės vadovui mokėti vokiečių kalbą nėra būtina, jeigu veiklos modelis bus tinkamai organizuotas. Juolab Lietuvoje jau yra specialistų, kurie padeda įsteigti įmones Vokietijoje.

Namai idėjoms

Paklaustas apie investicijas, kurių prireiktų tokio verslo atidarymui, L.Čiutys teigia, kad investuoti reiktų nemažai.

„Dėl didelės konkurencijos ir aukštesnio pragyvenimo lygio daug brangiau kainuos reklamos išlaidos pritraukiant savo tikslinį klientą, daug brangiau kainuoja patalpų nuoma (Berlyne netgi yra nustatytos lubos gyvenamojo nekilnojamojo turto nuomos kainoms, nes jos pastaruoju metu augo per dideliu tempu), daug brangesnė darbo jėga. Tikslios sumos neįmanoma apibrėžti, nes tai labai priklauso nuo verslo specifikos. Juridinio asmens įregistravimo įkainiai taip pat priklauso nuo pasirinktos juridinės formos“, – vardija pašnekovas.

Šiuo metu galima rinktis vieną iš trijų juridinių formų. „LC paslaugų centro“ vadovas sako, kad smulkesniam, pradedančiam verslui tinkamiausias UG (Unternehmergesellschaft arba ribotos atsakomybės bendrija), kurio įstatinis kapitalas gali būti nuo vieno iki 24 999 eurų. Antrasis pasirinkimas – GmbH, kuris tinka visam verslui, bet čia jau reikės surinkti didesnį įstatinį kapitalą, todėl natūraliai prie tokios formos krypsta didesnius finansinius išteklius turintis verslas. Tai lyg lietuviška uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Jai įsteigti reikalingas 25 tūkst. eurų įstatinis kapitalas. Vokietija patraukli savo mokestiniais privalumais (kaip pavyzdžiui, bazinis PVM mokestis sudaro 19 proc., o lengvatinis – 7 proc.). Galiausiai AG (Aktiengesellschaft, t. y. lietuviškos akcinės bendrovės (AB) atitikmuo) gali būti atidaryta suformavus 50 tūkst. eurų vertės įstatinį kapitalą.

„Ypač dideliam verslui, kurio tikslas atėjus į rinką yra galiausiai parduoti savo akcijas rinkoje arba pritraukti didesnius investuotojus, nes pati forma tam suteikia daugiau laisvių (pvz., viešas akcijų platinimas), siūlau rinktis AG. Priešingu atveju šios formos rinktis neapsimoka, nes dėl didelio informacijos viešinimo prievolės jūsų verslo informacija tampa lengviau prieinama jūsų konkurentams“, – sako L. Čiutys.

Nemažai klausimų verslininkams kyla dėl registracijos adreso ar banko sąskaitos kitoje valstybėje atidarymo, tačiau tam ir yra teisininkai, kad atsakytų į šiuos ir kitus klausimus, o verslo steigimą Vokietijoje padarytų sklandžiu ir greitu procesu.