Pardavė pabėgėlei

Tatjana ir Andrejus Kažuro internetu pardavinėjo du vaikų išaugtus ir nebereikalingus, bet dar gerus dviračius. Per programėlę „Messenger“ parašė moteris iš Ukrainos, kad pirktų vieną iš dviejų dviračių. Pirkėja klausė apie dviračių būklę, domėjosi, ar galėtų atsiųsti nupirktą dviratį į Uteną, kur dabar ji gyvena.

Šeima pasitikrino informaciją programėlėje „Messenger“, apžiūrėjo pirkėjos profilį – jis feisbuke seniai sukurtas, aktyvus, moteris dalijasi receptais, savo gyvenimo akimirkomis.

„Vadinasi, tikrai pabėgėlė ir jai reikia to dviračio, nors tuo pat metu jau rašė kiti žmonės, kurie buvo pasiryžę pirkti abu iš karto parduodamus dviračius“, – bendravimo su pirkėja pradžią pasakojo Andrejus.

Abu dviračius iš karto pasirengę pirkti žmonės ragino šeimą pakeisti sprendimą – jie pirktų abu dviračius, o moteris tik vieną.

Tačiau ukrainietė parašė Andrejui, kad ji per siuntų pristatymo įmonę „Omniva“ jau inicijavo pirkimą ir sumokėjo kurjeriui, tad pardavėjams lieka tik patvirtinti atsiųstą nuorodą, kad jie tikrai parduoda, ir nurodyti asmens duomenis.

Andrejus sako, kad neskubėjo tvirtinti atsiųstos nuorodos. Išėjo pasivaikščioti, tačiau grįžę namo su žmona nutarė vis dėlto pasižiūrėti, kas ten per nuoroda atsiųsta. Atsidarė, kaip tuo metu žmonėms atrodė, oficialų „Omnivos“ puslapį, kuris nekėlė jokių abejonių.

Be vardo, pavardės, adreso, prašoma nurodyti banko kortelės numerį. Dar reikėjo patvirtinti, kaip pasakoja Andrejus, dešimties centų rezervavimo mokestį. Dviračių pardavėjai patvirtino, įvesdami pirmą apsaugos kodą (Smart ID). Tačiau ilgai trunkantis patvirtinimas sukėlė įtarimų.

Paliko kapstytis vieniems

Ilgą krovimąsi imituojantis ratukas dar sukosi, kai Andrejaus žmona Tatjana sėdo prie kompiuterio ir prisijungė prie savo internetinės bankininkystės banke „Luminor“. Čia laukė nemaloni staigmena: tarp rezervuotų pavedimų nurodyta 1,2 tūkst. eurų pervesti į Anglijos banką, o apie 800 eurų – į Ukrainos banką.

„Tučtuojau paskambinome policijai. Pareigūnai padiktavo du banko telefonus, kuriais rekomendavo skambinti. Vienu jų atsiliepusiam banko „Luminor“ darbuotojui pasakėme, kad greičiausiai pakliuvome į sukčių pinkles, niekam nepervedėme jokių pinigų, tačiau jie rezervuoti, todėl prašome blokuoti sąskaitą“, – kelias minutes trukusius veiksmus pasakojo Andrejus.

Pasak vyro, banko  darbuotojas telefonu paaiškino, kad jie patys gali užblokuoti savo sąskaitą, tačiau Andrejus neatlyžo ir toliau prašė blokuoti visus pavedimus. Žmonės išklausė, kad savaitgalį niekas nedirba, todėl banko darbuotojas parašys laišką pervedimų skyriui ir klientų prašymai bus atlikti.

Banko darbuotojas telefonu ramino, kad viskas bus gerai, kad turėtos banko kortelės jiems nebeprireiks, ją galima jau išmesti“, – banko instrukcijas išklausė Andrejus.

Pasiūlė patiems kreiptis į užsienio bankus.

Sekmadienį ryte šeima parašė pareiškimą policijai, parodė, kad jiems atsiųsta „Omnivos“ programėlė aktyvi ir pareiškimo rašymo metu. Pareigūnai stebėjosi banko atstovo pasiūlymu, kuriuo šeima nepasinaudojo, sunaikinti banko kortelę.

Tačiau ramiau Andrejui ir Tatjanai nepasidarė. 2 tūkst. eurų vis dar buvo rezervuoti. Anot Andrejaus, pirmadienį iš pat ryto šeima nutarė jau ne telefonu, o realiu vizitu išsiaiškinti situaciją banke.

Andrejaus nuostabai „Luminor“ banko darbuotojas tęsė raminimo seansą, esą viskas bus gerai, pinigai bus grąžinti, sąskaita buvo užblokuota, pinigai yra rezervuoti ir viskas bus gerai.

Šeima elektroniniu būdu užpildė pareiškimą bankui, o praėjus trims valandoms po vizito į banką šeima gavo „Luminor“ laišką.

„Per tris valandas jie nustatė, kad mes patys esame kalti, nes tretiesiems asmenims atskleidėme savo saugos kodus, todėl jokių pinigų niekas mums negrąžins. Pasiūlė patiems kreiptis į užsienio bankus“, – it šlapia mazgote bankas trinktelėjo klientui.

Kito smūgio šeima sulaukė policijoje. „Ilgokai laukiau pareigūno, kuriam buvo paskirta aiškintis mūsų atvejį. Kai pradėjau kalbėti, supratau, kad jis nelabai supranta, apie ką kalbu. Vėliau pareigūnas patvirtino, kad mūsų pareiškimo dar net neskaitė, nes turi daug darbo. Ar čia ne ta situacija, kai operatyviai turėtų būti reaguojama ir bankui pranešama apie tiriamą sukčiavimo atvejį, – retoriškai klausė Andrejus. – Mes davėme policijai sutikimą disponuoti mūsų sąskaita – areštuoti, blokuoti ir daryti viską, ką reikia, siekiant užtikrinti tyrimo sėkmę ir viliantis susigrąžinti pinigus. Kai paklausiau pareigūnės, kodėl nieko nedaro, ji paaiškino, kad pats bankas gali sustabdyti visus pavedimus, nes pinigai rezervuoti iki gegužės 22 d.“

Situacija: nukentėjusi šeima piktinosi ir policijos pareigūnų neoperatyvumu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įstaigai nusispjauti?

Sukčiavimas įvyko gegužės 13 d. Buvo šeštadienio vakaras, kai Andrejus su žmona skambinėjo bankui. Sekmadienį, gegužės 14 d., parašė policijai pareiškimą. Pirmadienį, gegužės 15 d., nuvyko į banką. Andrejus skaičiavo, kad devynias dienas iki nurodytos gegužės 22 d. pinigai buvo rezervuoti ir niekur neturėjo iškeliauti.

Tačiau esminis momentas, anot Andrejaus, įvyko po vizito į banką. „Paklausė, ar norime atblokuoti kortelę. Paaiškino, kad vėl galėsime ja atsiskaityti, bus pervedamas atlyginimas. Sutrikome, nes telefonu aiškino, kad kortelę galima išmesti. Tačiau nuraminti, kad pinigai rezervuoti ir niekur neiškeliaus, sutikome kortelę atblokuoti, o kai tik sutikome ir atblokavo, pinigai dingo iš sąskaitos“, – nuostabos neslėpė Andrejus.

Ne mažiau svarbus klausimas neduoda Andrejui ramybės, nes vyras niekaip nesupranta, kaip pinigai galėjo iškeliauti iš sąskaitos, jei operacija nebuvo patvirtinta antruoju saugos kodu (Smart ID). „Bankas aiškino, kad antrojo kodo nereikia. Na, kaip nereikia? Kaip jie nesaugo mūsų pinigų?“ – tęsė Andrejus.

Kaip jie nesaugo mūsų pinigų?

Andrejus sutinka, jei dingusius pinigus būtų pastebėję po kelių dienų, galima sakyti, kad patys buvo nepastabūs, bet šiuo atveju šeima reagavo per kelias minutes.

„Aš taip ir pasakiau banko darbuotojui, kad pas juos dirba su sukčiais bendradarbiaujantis žmogus. Tai jie priėmė kaip juokelį, – pasakojo Andrejus. – Bankas turi visas priemones, reikalingas operacijai sustabdyti. Aš klausiau, negi bankui nekilo įtarimų, kad tuo pačiu momentu pervestos sumos į skirtingus bankus? Kai man žmona perveda 200 eurų, bankas skambina ir tikslinasi, ar viskas gerai, o šitas pavedimas bankui neužkliuvo. Bankui nusispjauti.“

Vėliau internete Andrejus rado panašiai nukentėjusių asmenų atsiliepimų, kai bankas klientus palikdavo likimo valiai. Anot Andrejaus, tie, kurie nenuleido rankų ir kreipėsi į teismą, – laimėjo, nes  nustatydavo, kad bankas nesiėmė jokių priemonių, kad sustabdytų pinigų pervedimą. Esą bankai turi galimybę susisiekti su užsienio banku ir prašyti, kad pinigai nebūtų pervesti atitinkamam klientui užsienyje, nes įtariamas sukčiavimas.

Andrejus su žmona kreipėsi į Lietuvos banką prašydami ištirti šį atvejį ir kompensuoti jų patirtus finansinius nuostolius.

Teigia esantis bejėgis

„Kauno diena“ kreipėsi į banką „Luminor“, kad pakomentuotų šią konkrečią situaciją. Nurodėme, kad Andrejus su Tatjana neprieštarauja dėl jų pavardės minėjimo, aiškinantis anksčiau aprašytą sukčiavimo atvejį.

„Gavę užklausą, dar kartą išanalizavome jūsų minėtą situaciją ir patikrinome pokalbių įrašus, vis dėlto komentuoti konkrečių pokalbių su savo klientais negalime dėl mums taikomo įstatymo banko paslapties dalies. Galime apibendrintai pažymėti, kad bankas negali atšaukti ar pakeisti tų operacijų, kurios buvo patvirtintos naudojant tik sąskaitos turėtojui žinomus duomenis. Gavę informaciją iš gyventojų visuomet aiškinamės situaciją, stengiamės padėti tiek, kiek yra įmanoma kiekvienoje konkrečioje situacijoje, ir džiaugiamės, kad tai padaryti pavyksta gana dažnai“, – aiškina banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

„Kauno diena“ prašė paaiškinti, kodėl operacijai patvirtinti pakako tik pirmojo apsaugos kodo, tačiau banko atstovė apsiribojo abstrakčiu atsakymu.

„Tokiais atvejais, kai klientai susiduria su vagystėmis iš savo banko kortelės, bankas rezervuotų sumų atšaukti negali, lėšos liks rezervuotos tol, kol gausime mokėjimo nurašymo duomenis iš pardavėją aptarnaujančio banko. Tokios yra „VISA“ kortelių tinklo mokėjimo kortelių naudojimo taisyklės, kurios taip pat suteikia teisę mokėjimo kortelės leidėjams ginčyti atliktas operacijas. Tais atvejais, kai mokėjimo operacijos atliktos su mokėjimo kortelės valdytojo tapatybės patvirtinimu, tokios operacijos praranda teisę jas ginčyti. Banko sąskaitoje visada matyti nurodytas maksimalus rezervacijos laikas, kurio dažniausiai ir neprireikia. Todėl gali būti, kad lėšos iškeliauja iš sąskaitos greičiau, nei būna nurodyta įraše banko sąskaitoje“, – aiškina I. Baltrušaitienė.

Priminimas apie perspėjimą

Banko atstovė nurodė, kad pastaruoju metu gyventojai sulaukia ypač daug įvairiausių sukčių atakų – šie skambina, siunčia SMS žinutes, rašo laiškus. Lietuvos bankų asociacijos duomenys rodo, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų ir teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų. Deja, ne visada teisėsauga ar bankas gali išgelbėti nuo neatsakingo elgesio padarinių.

Andrejui ir Tatjanai banko atsiųstame laiške buvo nurodyta, kad prieš metus elektroniniu paštu siuntė jiems perspėjimą apie sukčių veiklas. Suprask, perspėjome, turėjai žinoti.

„Svarbu pažymėti ir tai, kad, siekiant grąžinti lėšas, kai yra atliktas pavedimas į užsienio bankus, bankui tenka bendrauti būtent su tais bankais užsienyje, į kuriuos atlikti pavedimai. Ši informacija žinoma visiems banko darbuotojams“, – nurodė I. Baltrušaitienė.

Atstovė priminė, kad bankas niekuomet neprašo pateikti savo prisijungimo duomenų SMS žinute ar laišku. Todėl nuolat ragina savo klientus elgtis atsakingai ir jokiu atveju neatskleisti prisijungimo duomenų ar kitokios asmeninės informacijos pašaliniams asmenims.