Krova lygu nauda

Klaipėdos uostas didžiuojasi pernai viršijęs 43 mln. tonų krovą ir užėmęs tvirtą lyderio poziciją regione. Tai atnešė ir ženklių pajamų mokesčių pavidalu, o didelė dalis klaipėdiečių turėjo darbo vietas. Šių metų pradžia taip pat viltinga, o vienas iš didžiausių šuolių pasiektas kraunant naftos produktus. Šios rūšies produktus Klaipėdos uosto šiaurinėje dalyje krauna dvi bendrovės, iš kurių tvirtas lyderio pozicijas išlaiko AB „Klaipėdos nafta“ (KN), pernai perkrovusi daugiau nei 7 mln. tonų krovinių bei sumokėjusi daugiau nei 130 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei (KN yra 7-a didžiausių šalies mokesčių mokėtojų sąraše). Tačiau būtent dėl savo masto ir žinomumo ši bendrovė, veikianti uoste nuo 1959 m., yra labiau linksniuojama šalia įsikūrusių gyventojų. Pastarieji skundžiasi nuolat jaučiantys naftos produktų kvapus ir nuo gruodžio mėnesio kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas prašydami spręsti situaciją.

Bendrovės vadovai sako suprantantys gyventojų norą gyventi komfortiškai, nepatiriant jokių uosto veiklos pasekmių, tačiau, pasak jų, neracionalu tikėtis absoliučiai panaikinti bet kokį diskomforto šaltinį, įskaitant kvapą ar triukšmą, kai uosto teritorija yra taip arti gyvenamųjų zonų. Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius, sako nuo pat darbo KN pradžios 2017 m. balandį girdintis gyventojų susirūpinimą dėl uosto veiklos, todėl atidžiai sekantis situaciją bendrovėje, jos vykdomuose veiklos procesuose ir yra suinteresuotas, jog bendrovė megztų kuo glaudesnius  ryšius su gyventojais.

Girdi ir siekia dialogo 

„Man išties kelia susirūpinimą toks gyventojų nuogąstavimas dėl kvapų ir čia matau problemą, kylančią dėl interpretuojamos informacijos. Visų pirma, kvapai nelygu nuodai. Tai, ką žmogaus uoslė užuodžia, dar nereiškia, kad savaime yra kenksminga. Tačiau, žinoma, bendrovė niekada neneigė, kad naftos produktų kvapai nėra malonūs uoslei, todėl nuolat ieško efektyvių sprendimo būdų ir skiria lėšų aplinkosaugai“, - pažymi M. Jusius.  Kvapai, pasak vadovo, yra lakiųjų organinių junginių (LOJ) sklaidos pasekmė, tačiau svarbu suprasti, kad kenksmingos yra tam tikros LOJ koncentracijos, kurių bendrovė neviršija. Pasak vadovo, dažnai gyventojų skundų padaugėja naktimis ir savaitgaliais – tuo metu, kai dauguma žmonių ilsisi namuose ir tai niekaip nesusiję su bendrovės veikla, kadangi krova, kuri vykdoma tuomet, kai yra krovinio.

Bendrovės vadovybė vasario pradžioje subūrė tiek šalia bendrovės veikiančias švietimo ir ugdymo įstaigas, tiek ir arčiausiai veikiančią „Vitės“ bendruomenę pakviesdama dialogo į savo gamybinę teritoriją. Tokie susitikimai, pasak vadovo, yra itin svarbūs siekiant suprasti problemos ištakas ir informuoti apie tai, kaip vykdoma veikla, kokie procesai vyksta krovos metu, kad gyventojai nepagrįstai nesibaimintų.

„Yra tekę matyti fotografijų, kuriose užfiksuoti bendrovės geležinkelio estakadoje stovintys vagonai-cisternos, tarsi paskendę dūmuose. Atsivedėme gyventojus pačius pažiūrėti proceso ir įsitikinti, kad tai ne kokie kenksmingi nuodai, o vandens garai, skirti pašildyti krovos įrangą. Šį procesą stebėjo ir aplinkosaugos institucijų atstovai, kurie įsitikino, kad krovos procesai yra uždari, cisternų liukai apsaugoti dangčiais. Tikslios informacijos suvokimas yra labai svarbus“, - akcentuoja M. Jusius, - „Gyvename Europos Sąjungoje, kuri didelį dėmesį telkia aplinkosaugai ir taršos prevencijai, todėl, jei mūsų veikla keltų grėsmę, būtume sukontroliuoti“. 

Kontrolė vykdoma nuolat 

Bendrovės vadovas tikina, jog tiek savomis priemonėmis, tiek skirtingų institucijų KN yra kontroliuojama ir stebima ne tik vadovaujantis teisės aktais, bet ir prevenciškai ir iniciatyviai atliekant įvairius matavimus. Tiesa, gyventojai neseniai socialinėje erdvėje dalinosi rašto, gauto iš vienos kontroliuojančios institucijos, fragmentu, kuriame rašoma, kad pernai sausį įmonė, vykdydama ūkio subjektų iš stacionarių taršos šaltinių oro teršalų monitoringą, paėmė mėginius iš stacionarių taršos šaltinių (mazuto rezervuarų – red.), buvo nustatyta, kad LOJ išmetimų ribinės vertės yra viršytos, tačiau pakartojus matavimus tuose pačiuose šaltiniuose, vertės viršytos nebebuvo. Bendrovės vadovybės teigimu, tokie matavimai yra privalomi ir bendrovė pateikia visus, kaip ir šiuo atveju, duomenis susijusioms institucijoms, o patį reiškinį aiškina paaiškina naudojama metodika: „Pirmą kartą viršijimai, tikėtina, buvo fiksuoti naftos produktų krovos pradžioje, kai tuo metu vyksta intensyviausias procesas. Antrieji matavimai buvo atlikti nusistovėjus  krovos procesui. Reikėtų patikslinti, kad tai lemia pati krovos technologija ir krovos pradžioje, išmetimai gali būti didesni, tačiau tik pačiame taršos šaltinyje – talpykloje, o ne už jos ribų t. y. gyvenamosiose zonose“.

M. Jusius pabrėžia, jog KN jau daugiau nei 10 m. vykdo poveikio aplinkos oro kokybei už bendrovės ribų monitoringą. Monitoringo duomenų analizė rodo, kad per šį laikotarpį monitoringo tinklo taškuose, kurie „apgaubia“ KN teritoriją, niekada nebuvo fiksuotas normų, nustatytų pagal galiojančias metodikas viršijimas (LOJ pusės valandos ribinių verčių viršijimas daugiau nei 5 mg/m3). Monitoringo duomenys taip pat reguliariai teikiami atsakingai institucijai, o pačios institucijos visada turi galimybę patekti į teritoriją ir atlikti matavimus. 

Pažadai virsta darbais

KN vadovybė sako vis dar susidurianti su stereotipu, kai bendrovė yra vadinama „naftos baze“ ir manoma, kad nuo „tų laikų“ niekas nepasikeitė, o gyventojai žeria priekaištus dėl esą nevykdomų pažadų. Tačiau, pasak bendrovės vadovo, dar 2002 m. baigėsi pilna bendrovės naftos terminalo modernizacija, 2013 m. įdiegtas oro teršalų valymo įrenginys – rekuperatorius, o dar anksčiau – LOJ deginimo įrenginys, kurio efektyvumas siekia  98 proc. Tai yra viena iš efektyviausių priemonių LOJ šalinti, tuo pačiu maksimaliai eliminuojant kvapus. Nuotekos, kurios patenka į Kuršių marias iš bendrovės valymo įrenginių, yra išvalomos taip, kad neretai tampa švaresnės už patį Kuršių marių vandenį. Šiame procese taip pat taikomos pažangios biologinio valymo technologijos, visi procesai stebimi ir kontroliuojami laboratorijoje. Per pastaruosius metus atliktų institucijų patikrinimų metu nebuvo fiksuota, kad KN buvo pažeidžiami aplinkos teisės aktų reikalavimai ar aplinkos kokybės standartai ar normos.

„Aplinkosauga yra tarp prioritetinių KN sričių, todėl per artimiausius dvejus metus planuojame investuoti dar apie 4,4 mln. eurų į įvairias aplinkosaugos technologijas, tai numatyta bendrovės plėtros iki 2020 m. strategijoje. Konkrečios priemonės bus pasirinktos vykdant kiekvieną plėtros projektą atskirai. Krovinių rinka yra itin dinamiška ir tai, kas buvo aktualu prieš dešimtmetį ar tai, į kokius krovinius orientuosimės dar po 10-ies metų, gali kardinaliai kisti, todėl ne visi konkretūs aplinkosauginių priemonių planai tampa aktualūs ir reikia ieškoti kitų sprendimo būdų“, - paaiškina M. Jusius.