Didžiausias Europos mažmeninės prekybos tinklas "Lidl" žengia pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Konkretūs įmonės veiklos planai neatskleidžiami, tačiau darbuotojų paieška jau prasidėjo. Žmonės viliojami geru atlyginimu, karjeros galimybėmis, lanksčiu darbo grafiku. Bet neslepiama, kad jiems teks prisitaikyti ir prie griežtesnės nei įprasta darbo tvarkos. Tad klausimas, ar didieji lūkesčiai darbuotojų nenuvils?

Po paslapties skraiste

Didžiausią Europos prekybos tinklą tebegaubia migla. Nes taip ir neaišku, kada pagaliau Lietuvoje duris atvers mažas prekių kainas ir pavydėtinas darbo sąlygas siūlantis Vokietijos mažmeninės prekybos gigantas. Dar labiau domina, kaip tai paveiks šalies prekybos centrų rinką, nes apie "Lidl" Lietuvoje kalbama jau dešimtmetį.

Toks kompanijos veiklos paslaptingumas nėra išskirtinis elgesys. Įmonė taip elgiasi visur, ne tik Lietuvoje. Praktika rodo, jog "Lidl" nelinkusi dalytis savo veiklos planais, tad visuomenė turi tenkintis tik lakoniška informacija apie įmonės veiklos rezultatus. Taip esą yra todėl, kad bendrovėje griežtai kontroliuojama visa verslo grandinė – nuo tiekėjų iki prekybos centrų salės darbuotojų.

Australijoje pastaraisiais metais taip pat šnekama apie galimą, tačiau vis atidėliojamą prekybos tinklo pasirodymą rinkoje. Nes čia "Lidl" tektų konkuruoti su kita mažų kainų Vokietijos mažmenininke "Aldi". Tačiau patikimesnių žinių apie įmonės ketinimus iš pačios "Lidl" negirdėti.

Šiek tiek aiškesni plėtros planai JAV. Į Jungtinių Valstijų rinką planavusi žengti šiemet, mažmenininkė šiuos planus atidėjo bent iki 2018 m., tačiau atsisakė komentuoti atidėliojimo priežastis.

Analogiška situacija ir Serbijoje. Kelerius metus žiniasklaida skelbė apie Vokietijos prekybos tinklo planus pradėti veiklą šioje Balkanų šalyje – esą tai turėjo įvykti praėjusių metų pabaigoje. Tačiau dabar jau kalbama apie šių metų pabaigą, nors konkrečių žinių nėra. Ar panašiai nenutiks ir Lietuvoje?

"Jau kitą savaitę, balandžio 14-ąją, Kauno rajone, Ramučiuose, bus oficialiai atidarytas mūsų logistikos centras. Dėliojame svarbiausius akcentus, vykdome parengiamuosius darbus ir ruošiamės parduotuvių atidarymui", – dienraščiui patvirtino bendrovės atstovė Agnė Dalia Gaižauskienė.

O štai žengusi į Norvegijos rinką 2004-aisiais, po ketverių metų "Lidl" veiklą šioje šalyje nutraukė. Priežasčių kompanija neaiškino.

Būsimų darbuotojų viliotinis

Teigiama, kad galbūt vasarą atsidarysiančios "Lidl" parduotuvės Lietuvoje vien šiemet sukurs tūkstantį darbo vietų. Administracijai darbuotojų esą jau pakanka, dabar įmonė ieško kasininkų ir logistikos sandėlio darbuotojų.

Tačiau, regis, ne itin paklausios profesijos darbuotojus ne taip ir lengva suvilioti. Tad naujieji darbdaviai Lietuvoje prabilo apie gerą atlyginimą, karjeros galimybes, lankstų darbo grafiką.

Viename interviu "Lidl" bendrovės vadovas Lietuvoje Radostinas Roussevas-Peine atskleidė, kokias algas ketina mokėti prekybos tinklo darbuotojams. Pasirodo, žadami atlyginimai ne itin skiriasi nuo tų, kurie mokami kituose šalies mažmeninės prekybos tinkluose. Ar žmonės noriai sutinka dirbti už 3,33 euro už valandą neatskaičiavus mokesčių?

"Mūsų parduotuvių darbuotojų atrankos jau įpusėjo ir vyksta sėkmingai. Parduotuvių darbuotojų darbo sutartyse numatytas kasmetis atlyginimo augimas, o darbo grafikai sudaromi lanksčiai. Taip suteikiama galimybė mūsų parduotuvėse įsidarbinti visiems, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių negali dirbti 8 valandų per dieną: studentams, mažus vaikus auginantiems tėveliams ir kitiems. Už viršvalandžius mūsų parduotuvių darbuotojams bus mokamas 1,5 karto didesnis valandinis atlygis. Darbas švenčių ir poilsio dienomis apmokamas dvigubu tarifu. Ta pati nuostata taikoma pardavėjui pavaduojant kolegą", – tikino A.D.Gaižauskienė.

Vis dėlto "Lidl" niekur neskelbia, kad savo darbuotojams įrengs poilsio ir maitinimo vietas, juos maitins, nemokamai vežios į darbo vietas. Visa tai, ką kiti prekybos tinklai Lietuvoje šiandien jau daro.

Žymus skirtumas

Internete po vienu straipsniu apie "Lidl" įdarbinimą atsirado tokio pobūdžio komentaras: "Darbina visus 0,75 etato. Atlyginimas 358 eurų į rankas. Buvau šiandien darbo pokalbyje". Ar tiesa, kad žmonės įdarbinami ne visą etatą, į tai "Lidl" atstovė atsakė: "Konkretus sprendimas priklauso nuo kandidatuojančio asmens norų bei prioritetų".

Išgirdę apie "Lidl" ketinamas mokėti algas Lietuvoje, gyventojai puolė dalytis informacija, kokie atlyginimai mokami šio tinklo darbuotojams Vakaruose. Ir paaiškėjo, jog Anglijoje "Lidl" moka 9–10 svarų sterlingų, tai yra 11–12 eurų už valandą. O Vokietijoje kasininko alga siekia nuo 1,5 tūkst. eurų "į rankas". Tad skirtumas žymus.

"Lidl" atstovų atsakymas į tai buvo itin lakoniškas: "Atstovaudami bendrovei "Lidl Lietuva", nesame įgalioti komentuoti kitose valstybėse veikiančių "Lidl" įmonių praktikos".

Gresia griežta kontrolė?

Kompanijos vadovas Lietuvoje atskleidė, jog darbuotojams mokės už dirbtus viršvalandžius.

Dienraščiui pasiteiravus, kaip ketinama kontroliuoti darbuotojų darbo laiką, A.D.Gaižauskienė atsakė: "Tai nėra tik vaizdingas posakis: mūsų bendrovėje įdiegta elektroninė darbo laiko apskaitos sistema. Pasitelkus darbo laiko apskaitos terminalus ir jiems skirtus darbuotojų elektroninius raktus, užtikrinama, kad darbo ir pertraukų laikas būtų skaičiuojamas preciziškai, o už kiekvieną viršvalandžių minutę būtų atlyginta".

Iš "Lidl" atstovo lūpų nuskambėjo, kad darbuotojams nebus apmokamos jokios pertraukėlės. Ar tai reiškia, kad pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti, į darbo laiką bus neįskaitoma ir už ją bus nemokama?

"Vadovaujantis LR darbo kodeksu, mūsų darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip 2 valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką", – patvirtino "Lidl" atstovė.

Turbūt tai reiškia, kad ir neapmokama. Vis dėlto, kalbant apie papildomas ir specialias pertraukėles, pagal Darbo kodekso 159 str. jos jau turi būti įskaitomos į darbo laiką ir už jas reikia mokėti. Papildomos pertraukos priklauso nepilnamečiams. Specialios pertraukos priklauso dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis ir nustatomos individualiai kiekvienai darbo vietai pagal rizikos vertinimo rezultatus.

Teisės aktai kalba dar ir apie laiką higienos bei fiziologiniams darbuotojų poreikiams tenkinti, t. y. nueiti į tualetą ir pan. Toks laikas turi būti reglamentuotas Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, jis yra prilyginamas darbo laikui ir už jį turi būti mokama kaip už darbą.

Gėdingi galvos raiščiai

Pustrečio mln. narių vienijanti Vokietijos profesinė sąjunga "Ver.di" 2004 m. išleido "Juodąją knygą", kurioje 3,5 tūkst. darbuotojų dalijasi darbo "Lidl" prekybos bendrovėje patirtimi.

Papildytoje 144 puslapių angliškoje knygos versijoje pateikiama informacija, paremta 23-iose Europos šalyse dirbančių "Lidl" darbuotojų skundais ir atsiliepimais.

Kai kurie viešai paskelbti jų pasakojimai šokiruoja. Pavyzdžiui, Čekijos "Lidl" darbuotojams buvo draudžiama darbo metu lankytis tualete. Tačiau prekybos tinkle dirbančioms moterims buvo suteikta išimtis, leidžianti joms menstruacijų metu kartkartėmis į tualetą nueiti.

Tiesa, tam, kad galėtų naudotis šia privilegija, jos privalančios dėvėti tai pažyminčius galvos raiščius. Dienraštis pasidomėjo, ar panašios tvarkos bus laikomasi ir Lietuvoje.

"Nesame įgalioti kalbėti kitose valstybėse veikiančių "Lidl" bendrovių vardu. Tačiau norėtume akcentuoti, kad minimos situacijos nėra suderinamos su aktualia "Lidl" prekybos tinklo kaip darbdavio kultūra. Mūsų įmonėje Lietuvoje vadovaujamės išimtinai gerąja patirtimi ir ypač rūpinamės, kad darbo sąlygos čia būtų visapusiškai patrauklios", – tikino A.D. Gaižauskienė.

Rezultatus lemia mikroklimatas

Bet kurios įmonės griežta darbuotojų kontrolė gali atsiliepti darbo produktyvumui, mano bendrovės "Darbo psichologija" direktorė Greta Botnevienė.

Įvairiose kompanijose darbo mikroklimatą analizuojanti specialistė teigė, jog įmonių ar įstaigų mikroklimatas yra vienas iš svarbesnių aspektų darbuotojų darbo našumui ir produktyvumui.

"Tai, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietoje, turi didelės įtakos jų darbo našumui ir produktyvumui, o jeigu įmonės darbuotojai dirba neproduktyviai, tokia įmonė ateityje gali patirti ekonominių sunkumų. Praktikoje griežta darbuotojų kontrolė nėra labai pasiteisinantis aspektas, išskyrus įstaigas ar įmones, kurių darbo pobūdis neleidžia taikyti laisvesnės darbo kontrolės. Praktika rodo, kad jeigu darbdavys pradės kažką riboti arba darbuotojas bus įspraustas į tam tikrus rėmus, toks darbdavys gali sulaukti priešingos – pasipriešinimo reakcijos. Idealu, jeigu asmeninės darbuotojų vertybės atitinka organizacijos politiką", – teigė G.Botnevienė.

Nepaisant gyvuojančio mito, jog dabar veikiančiuose mažmeninės prekybos tinkluose gana dažnai pažeidžiami darbuotojų interesai, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Audronė Guigaitė informavo, kad 2015 m. iš keturių Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų inspekcija gavo tik 55 skundus. Tai esą yra labai nedidelis skaičius, nes VDI per metus iš viso gauna apie 4,5–6 tūkst. skundų, susijusių su darbo santykiais.

Nusiskundimai labai varijuoja: nuo netinkamų darbo sąlygų sudarymo, darbo grafikų keitimo, neteisėto atleidimo, neapskaityto viršvalandinio darbo, darbo naktį, kai mokama dienos tarifu, iki psichologinio spaudimo.

Nežinia, kaip situacija pasikeis atsiradus dar vienam rinkos žaidėjui.