Nors Susisiekimo ministerija, valdanti beveik 57 procentus Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų, jau buvo apsisprendusi kelti jai bankroto bylą ir net kreipėsi į teismą, vyriausybė ir vėl nutarė gelbėti faktiškai bankrutavusią bendrovę.

Šiuo metu vyksta derinimas dėl 3 milijonų eurų paskolos suteikimo, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvos jūrų laivininkystei (LJL) artimiausiu metu iš viso reikės bent 5 mln. eurų: net ir sugrąžinus areštuotus laivus į Lietuvą, kainuos jų prastova. Ekspertai pabrėžia, kad turint milžiniškas skolas ir vos 5 laivus, bankrotas – neišvengiamas. Nuostolingos, įklimpusios į skolas valstybės įmonės kelią į agoniją stebėjo ne viena vyriausybė, tačiau ne viena taip ir nesiėmė atsakomybės apsispręsti, ką su ja daryti.

Beveik prieš keturis dešimtmečius veiklą pradėjusi LJL greitai tapo viena regiono lyderių, nors problemų niekada netrūko.

Tikrieji sunkumai ir pirmosios valdymo klaidos prasidėjo 2000-aisiais, nutarus įmonę išskaidyti ir paruošti privatizacijai. Verslui atiteko keltų bendrovė „Lisco“, o valstybei liko skolos ir strateginiam investuotojui nereikalingas sausakrūvių laivų verslas.

„Kai buvo suskaidyta LJL ir parduoti keltai, kurie praktiškai išlaikė LJL, buvo paliktas metalo laužas – taip senus laivus pavadinčiau – skolos ir su kiti dalykai, tai savaime aišku, kad tai buvo užprogramuota pradžia įmonės žlugimui“, – pasakojo LJL vadovas Petras Bekėža.

Privatizavimo sandorį 2001-aisias palaiminęs tuo metu vyriausybei vadovavęs Rolandas Paksas tikina, kad jau parengtą pardavimo sutartį sustabdė, o atnaujinus derybas, sandoris buvo maksimaliai naudingas Lietuvai.

„Tai vienas pavyzdinių sandorių, ir jei per 16 metų nei viena institucija nesugebėjo susitvarkyti su likusiais laivais, tai ieškoti reikėtų priežasčių kitų“, – teigė 2000 10 27 – 2001 06 20 premjero pareigas ėjęs Rolandas Paksas.

Valstybei su skolomis palikta įmonė gyvavo iš paskolų nuo pat 2002-ųjų. Pirkti nauji laivai, didžiausias ir brangiausias – prieš pat krizę. Staiga smigus krovinių gabenimo kainoms, imtos naujos paskolos, mokamos didžiulės palūkanos,parduodami laivai, likę – įkeičiami.

„Dar 2008 metais, kada nupirkta buvo „Venta“, buvo padarytas klaidingas žingsnis, nes tuoj pat, praėjus mėnesiui, prasidėjo krizė. Valdžios vyrai nežino, kad artėja krizė?“ – tuometinę valdžią kritikavo LJL vadovas Petras Bekėža.

Kontrolinį paketą, 56 procentų akcijų valdanti Susisiekimo ministerija įmonę bandė privatizuoti dukart – 2003 metais planus sugriovė nepatikimas investuotojas, o 2010 metais – jūrininkų protestai.

„Nuo 2000 metų pradžios tos problemos tik kaupėsi, įmonė pastoviai ėjo žemyn. Dauguma analitikų daug kartų rašė ir sakė, kad reikia privatizuoti šį turtą, kuris nėra nei strateginis, nei socialinę rūpybą duodantis ar panašiai“, – teigė Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

„Kai aš buvau susisiekimo ministru, LJL dirbo pelningai: tuo metu buvo perkami nauji laivai, buvo galvojama apie plėtrą. Visos finansinės problemos pradėjo kilti 2008 metų pabaigoje, tad turėtumėte užduoti šį klausimą Eligijui Masiuliui, kuris tuo metu buvo susisiekimo ministras“, – teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

Per krizę Susisiekimo ministerijai vadovavęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis sako, kad parduoti „Jūrų laivininkystę“ trukdė politikų baimė prieš rinkėjus.

„Mes pasiūlėme 2009 metais įtraukti įmonę į privatizuojamus sąrašus ir tokiu būdu rasti investuotoją, kuris būtų išsprendęs visas problemas. Deja, vyriausybė tuo metu nesurado politinės valios ir dėl keleto rėksnių buvo neleista privatizuoti šios įmonės, tad šiandien turime tas pasekmes, kurias ir matome“, – kaltinimus atmetė buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

2015-uosius kažkada pavyzdinė įmonė Lietuvos jūrų laivininkystė sutinka su kone 20-ties mln. eurų skola, balandį vyriausybei atsisakius gelbėti biudžeto pinigais, jau po mėnesio pradėti areštuoti įmonei likę 5 laivai.

Dar po kelių mėnesių laivuose paliktiems jūreiviams kreipusis į žiniasklaidą, metų metus nuostolingai dirbusi įmonė virto didžiausiu galvos skausmu Algirdo Butkevičiaus vyriausybei.

Pagrindiniam kreditoriui SEB bankui sutikus atidėti 15 mln. eurų paskolos mokėjimą, vyriausybė atsisakė planų skelbti bankrotą ir desperatiškai ieško, kur rasti bent 3 mln. eurų užsienio uostuose įstrigusiems laivams išlaisvinti, juos parplukdyti į Lietuvą. Kol kas grįžęs tik vienas laivas – „Deltuva“.

Planus pinigų ištraukti iš Lietuvos geležinkelių kišenės sužlugdė Konkurencijos taryba, priminusi, kad tai gali prieštarauti Europos Sąjungos teisei.

Valstybės gelbėjama bendrovė pinigų ėmėsi ieškoti pati, tačiau prašymus dėl 3 mln. eurų paskolos jau atmetė„Klaipėdos nafta” ir „Lietuvos energija“. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tikina dar skaičiuojantis, ar jiems apsimokės, o atsakymų iš komercinių bankų tikimasi sulaukti rytoj.

„Jei įmonės neprisidės, vyriausybė priims sprendimą skirti pinigus iš biudžeto, tik galiu garantuoti, kad tie laivai bus išlaisvinti, jie priklausys Lietuvai ir jūrininkai bus sugrąžinti kartu su laivais“, – žadėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Akivaizdu, kad ir šiandien atidedamas nepopuliarus sprendimas, kai įmonė yra realiai bankrutavusi, tačiau dirbtinais būdais ją bandoma išlaikyti, kad nebankrutuotų. Šiandien deginame pinigus ir daugiau nieko“, – teigė Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Vadinasi, dar vienas jau seniai bankrutavusios įmonės gelbėjimas daugiau panašus į krosnies kūrenimą vidurvasary.