Ginčas tarp šalių buvo kilęs, kuomet inspekcija „Danpower“ leidimą elektros gamybai Kaune išdavė be teisėtai aukcione laimėto skatinamojo tarifo, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią bylą nutraukė po to, kai „Danpower“ atsisakė savo apeliacinio skundo, teigdama, kad skatinamųjų tarifų klausimas buvo galutinai išspręstas Vokietijos investuotojai pasirašius taikos susitarimą su Energetikos ministerija.

Teismas taikos sutartis tarp Energetikos ministerijos ir „Danpower“ galutinai ir neskundžiamai patvirtino dvejose bylose dar šių metų gegužę.

Pasak „Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardo Fogelio (Burkhard Vogel), pagaliau baigus visus investuotojų ginčus su valstybe, nebelieka kliūčių abiems šalims įgyvendinti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

„Nesiekiame kokių nors privilegijų – tarifo atstatymas mums užtikrins vienodas, teisėtas galimybes konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – sako „Danpower“ finansų direktorius.

Gegužę Energetikos ministerijos ir „Danpower“ pasirašyta bei Vyriausybės patvirtinta taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Investuotoja įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Valstybė išvengia ir bylinėjimosi išlaidų, kurios visuose teismuose galėjo siekti iki 5 mln. eurų.

Taikos sutartimi „Danpower“ atstatomas 2013 m. suteiktas, bet 2015 m. panaikintas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui. Vokietijos investuotoja savo ruožtu sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.

Atstatytas elektros tarifas „Danpower“, kuri iki šiol nėra gavusi jokios paramos, per metus vartotojams gali atsieiti apie 1,5 mln. eurų arba apie 18 mln. eurų per visą 12 metų laikotarpį.

Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų biudžetas siekė per 1,5 mlrd. eurų. Didžiausia jų dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų.

Daugiamilijoninę valstybės paramą gaunanti „Fortum“ teismui buvo pareiškusi abejones dėl „Danpower“ atstatomo skatinamojo tarifo teisėtumo, tačiau teismas netenkino šios bendrovės prašymo įtraukti ją į bylą trečiąja šalimi.

B. Fogelio teigimu, su valstybe taikos sutartimi užbaigti ginčai skatins skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei efektyvią atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.