– Gerbiamas Arvydai, koks yra inžinerinių specialybių absolventų/darbuotojų poreikis UAB „Fegda Grupė“ įmonėse?

– Poreikis yra didžiulis. Skaičiuojant per visas mūsų įmonių grupės įmones dirba net 250 inžinierių. Kolektyvas yra tikrai didelis, pavyksta prisitraukti darbuotojų ir iš konkurentų įmonių, todėl džiaugiuosi, kad pas mus dirba tiek daug savo srities profesionalų.

Taip pat būtų galima pabrėžti, kad mūsų įmonėse yra labai maža darbuotojų kaita. Įsidarbinę žmonės pas mus įsitvirtina ir mes stengiamės sudaryti visas įmanomas sąlygas, kad jiems čia dirbti būtų gera.

– Neseniai Kauno technikos kolegijoje buvo atidaryta Jūsų paramos dėka atnaujinta auditorija, kurioje – naujausia kompiuterinė įranga. Kas paskatino remti Kauno technikos kolegiją? Kaip tai prisidės prie jaunų specialistų rengimo ir studijų pasirinkimo?

– Mūsų įmonė žiūri į priekį, į ateitį, nes esame suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių baigtų inžinerijos krypties studijas. Manome, kad inžinieriai yra Lietuvos ateitis ir kuo daugiau jaunų žmonių rinksis šias studijas – tuo bus geriau ne tik mūsų įmonei, bet ir visai Lietuvai.

Partnerio nuotr.

– Studentams studijų metu labai svarbu yra praktika, ar įmonė laukia ir priima studentus į praktikas?

– Žinoma, mes esame atviri jauniems studentams, kurie nori atlikti praktiką pas mus. Kiek žinome, Kauno technikos kolegijoje paruošia stiprius specialistus, todėl toks žmogus mūsų įmonėse būtų tikrai naudingas ir, jei iš studento pusės tik yra noras, mes mielai jį priimtume į darbą.

Tuo pačiu būtų malonu, kad studentai ateitų į praktiką. Jiems tai naudinga, nes jie pamato ką reikia dirbti ir kokių reikia žinių norint atlikti tam tikras užduotis. Taip palengvinamas ir pats studento mokymosi procesas bei tuo pačiu jaunam žmogui lengviau įsitvirtinti ir vėliau įsidarbinti.

Partnerio nuotr.

– UAB „Fegda“ švenčia veiklos 30-metį. Kas paskatino įkurti vieną didžiausių sektoriaus įmonių Lietuvoje, kaip keitėsi įmonė per tuos 30 metų?

– Įmonę įkūrėme, kaip sakoma, nuo nulio. Tuo metu dirbau vienoje geriausių Vilniaus įmonių, bet joje mačiau mažai perspektyvų, todėl pabandėme surizikuoti ir įkurti įmonę. Pradžioje mums padėjo užsienio kapitalo įmonė iš Danijos. Mūsų partneriai finansiškai pagelbėjo statant pirmąsias gamyklas, bet paskui įvyko tam tikri pokyčiai ir teko pradėti orientuotis vien tik į lietuvišką kapitalą.

Po trisdešimties metų džiaugiuosi, kad pavyko tiek daug pasiekti ir, kad mūsų įmonių grupė tapo žinoma ne tik kelių statybos sektoriuje, bet ir tiltų statyboje bei projektavime.

– Per tiek metų matėte daug pokyčių. Kokia kelių inžinerija šiandien? Kaip išnaudojamos skaitmeninės technologijos? Kokia šiuolaikinė technika ir priemonės?

– Faktiškai viskas dabar yra skaitmeninėse technologijose. Mano nuomone, norint užtikrinti efektyvumą ir sklandų darbą, šios technologijos yra būtinos. Mūsų įmonėse beveik visi darbai ir procesai vyksta pasitelkiant skaitmenines technologijas, be jų tiesiog būtų neįmanoma dirbti.

Partnerio nuotr.

Savo įmonėse aktyviai dirbame su 3D technologijomis. Jei žiūrėsime į stambiuosius mūsų projektus, tokius kaip projektai su „Rail Baltica“ ar „Via Baltica“, tai viskas prasideda nuo dronų. Kas savaitę nuskenuojame visus paviršius ir gautus duomenis perduodame skaitmenizacijos skyriui, kuris viską apdoroja. Šiuos duomenis persiunčiame mūsų inžinieriams, kurie tuomet gali tiksliai ir tinkamai atlikti visus darbus. 

Žinoma, nors šiuose procesuose ir yra sumažintas žmogaus faktorius, bet inžinieriams tenka kita užduotis. Jie turi išmokti naudotis šiomis technologijomis ir užtikrinti, kad visi procesai būtų atlikti sklandžiai.

Partnerio nuotr.

Todėl šiandien tampa ypač svarbu tinkamai paruošti būsimus specialistus, dar studijų metu jiems leisti dirbti su šiuolaikine įranga, turėti kaip įmanoma daugiau praktikos. Neabejojame, kad mūsų bendradarbiavimas su Kauno technikos kolegija ženkliai prisidės prie kokybės kelių inžinerijoje kėlimo.