AAD sprendime buvo teigta, kad dabar jau likviduota Vilniuje veikusi ir metalus supirkinėjusi bei jais prekiavusi bendrovė „Metrail“, kuri, kaip įtariama, sukčiavo ir per 2013–2017 m. netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst t metalinių ir 500 t plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Remiantis šia informacija, AAD priskaičiavo PTO klientams – o jų apie 500, – maždaug 15 mln. eurų taršos mokesčio.

Tiek atliekų tvarkymu užsiimanti VšĮ „Žaliasis taškas“, tiek ir PTO dar praėjusiųjų metų pradžioje siūlė Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį. Siūlyta per penkis metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. eurų dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Aplinkos ministerijos vadovybė iš pradžių buvo linkusi sukirsti rankomis, tačiau vėliau apsigalvojo. Taikos sutartis buvo aptariama ir Vyriausybėje, tačiau pastaroji nusišalino motyvuodama nesanti bylos šalis. Visgi ministerija ir jai pavaldus AAD buvo įpareigoti  skubiai pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties. Tačiau ministerijos klerkai jokių siūlymų dėl taikos sutarties taip ir nepateikė. Klerkai apeliavo į jiems pateiktos sutarties projektą, kad „siūlomos sutarties sąlygos, mūsų nuomone, neatitinka šiuo metu galiojančio pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimo.“

Taigi pakuočių tvarkytojams nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į teismą ir bandyti ginčyti AAD sprendimą.

„Teismas nustatė, jog AAD sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, jį priimant negalėjo būti taikomas įstatyme nurodomas punktas, todėl  PTO  išrašyti patvirtinimai už 2013–2015 m. apskritai negalėjo būti panaikinti. Tad teismas panaikino AAD sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą“, – sakė advokatas Linas Meškys.

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje akcentuojama, kad AAD klerkai apskritai nesiorientuoja įstatymuose ir teisiniuose aktuose. Mat 2013–2015 metais, kai PTO  išdavė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už šį laikotarpį, galiojo Pažymų pripažinimo negaliojančiomis tvarka, nustatyta Tvarkos apraše. Tuo tarpu AAD, panaikinęs atliekų sutvarkymo įrodymo dokumentus, vadovavosi 2016 metų lapkričio mėnesio aplinkos ministro įsakymu. Įsigaliojusių tik kitų metų sausyje. Žinia, nei įstatymai, nei kiti teisės aktai atgaline data negalioja.

„Teismo nuomone, nauja Aprašo redakcija taikytina tik tiems gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams ir patvirtinimams apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti už 2017 m. laikotarpį ir vėliau“, – teigiama teismo sprendime.

„Teismo nutartis dar gali būti apskųsta. Jei taip ir neatsitiktų – tikimybė apskųsti labai maža, – PTO visgi nemano, kad pakuočių gamintojai ir importuotojai turėtų šalintis „Metrail“ valstybei padarytos žalos. Mes sutinkame su Aplinkos ministerija pasirašyti taikos sutartį. Jau turėjome konstruktyvų pokalbį su aplinkos ministrą laikinai pavadavusiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu – jis mūsų iniciatyvai pritarė“, – sakė L.Meškys.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota byla dėl bendrovės „Metrail“ vadovų 2013–2015 m. vykdyto sukčiavimo. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 m. bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas, ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo ir pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai. Įtariama, kad klastojant dokumentus buvo imituojamas didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekių išvežimas perdirbti į Latviją. Paaiškėjo, kad „Metrail“ per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 t metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.