„Rudenį buvo įvairių skundų iki pat Kalėdų, (...) tačiau šventinis periodas buvo ramus, galbūt ir dėl pačių švenčių. Po naujų metų taip pat ganėtinai ramus laikotarpis. Gali būti, kad tai susiję su skiriama parama“, – Eltai sakė ji.

Visgi I. Ruginienė pabrėžė, kad nerimą kelia nesuprantami kai kurių įmonių sprendimai atleisti darbuotojus, nors joms buvo skirta valstybės parama darbuotojus išlaikyti.

„Pastarosiomis dienomis gavome skundų dėl atleidimų „Eglės“ sanatorijoje. Tai tikrai visiškai nesuprantama: įmonė gavo tikrai įspūdingą paramą už prastovas, ir dabar nuo sausio 1 dienos įsigaliojo dar geresnės sąlygos, kai įmonė gali gauti 100 proc. prastovos apmokėjimą. Tuo metu („Eglės“ sanatorijoje stebima – ELTA) jau antra grupinių atleidimų banga, darbuotojai jau perspėti, kad jie bus atleisti. (...) Mes vertiname tai kaip tam tikrą darbuotojų balasto atsisakymą, tuo pačiu naudojantis valstybės parama. Tai – piktnaudžiavimas“, – sakė ji.

Pastarosiomis dienomis gavome skundų dėl atleidimų „Eglės“ sanatorijoje. Tai tikrai visiškai nesuprantama.

Tuo metu kalbėdama apie situaciją „Belorus“ sanatorijoje, I. Ruginienė teigė, kad ji išlieka sudėtinga. Nors LPSK pirmininkė teigiamai vertino Vyriausybės siūlymą norintiems išeiti iš darbo šios sanatorijos darbuotojams skirti sankcijų darbdaviui taikymo išmoką, kuri siektų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydį, I. Ruginienė pažymėjo, kad tokiu atveju reikėtų suvienodinti sąlygas ir kitose įmonėse, kurios dėl tokių priežasčių kaip bankrotas negali išmokėti darbuotojams atlygio.

„Ši situacija yra labai jautri ir sudėtinga, nes tai yra sankcijos Baltarusijai, bet nukenčia mūsų piliečiai. (...) Šituo atveju (Vyriausybės siūlomi – ELTA) žingsniai nėra blogi, bet galbūt reiktų apsvarstyti tuos atvejus, kai įmonė bankrutuoja, ir žmogus priverstas laukti, kol bankroto administratorius perims įmonę, ir tik tada gali tikėtis gauti šiokią tokią išmoką“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Gal būtų galima suvienodinti sąlygas ir mūsų lietuviams darbuotojams, ypač tose įmonėse, kurioms gresia bankroto procedūra, taip pat būtų galima panašiu principu išmokėti algą be jokių išlygų. Tada sakytume, kad sąlygos yra pakankamai vienodos“, – pridūrė ji.

Vertindama ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimą, kad papildomomis lėšomis antru pagalbos verslui paketu bus siekiama labiau pagelbėti savarankiškai dirbantiems asmenims, I. Ruginienė pastebėjo, kad skiriant paramą reikėtų išlikti budriems, kadangi tai gali paskatinti darbuotojų perėjimą nuo samdomo darbo prie darbo pagal individualią sutartį verčiant darbdaviui.

„Be abejo, jiems reikia padėti. (...) Bet labai svarbu pabrėžti, kad Lietuva eina prie labai pavojingos ribos, kai nemažai įmonių pradeda pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus versti pereiti prie individualios veiklos. Tai reiškia, kad prisidengiame laisvėmis, bet kartu atimame iš darbuotojų socialines garantijas, vedame juos prie nestabilių pajamų be draudimo ir socialinių garantijų bei prie neužtikrinto rytojaus“, – Eltai teigė ji.

I. Ruginienė pabrėžė, kad taikant šią priemonę reikalingas tikslumas.

„Manau, kad ši Vyriausybė turėtų dėti daugybę pastangų, kad individuali veikla, kaip ir verslo liudijimai, turėtų būti tiksliai naudojama tam tikroms veikloms, ypač smulkiesiems verslams, amatininkams, bet jokių būdu ne kaip darbo forma įmonėse, kur galima dirbti su įprastomis darbo sutartimis“, – kalbėjo ji.

ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigė, jog vidiniuose ministerijos resursuose radus papildomus 150 mln. eurų bus siekiama papildomai padėti savarankiškai dirbantiems asmenims.

Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nuotoliniame posėdyje penktadienį diskutavo apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą, kad darbuotojai, kurių darbdaviams yra taikomos sankcijos, turėtų teisę gauti sankcijų taikymo išmoką.

Garantijų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę į sankcijų taikymo išmoką turėtų asmuo, kuris yra atleistas bet kuriuo Darbo kodeksu nustatytu atveju ir kurio darbdaviui taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Minėtos išmokos dydis siektų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip Statistikos departamento skelbiamo dviejų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje.