Tai paaiškėjo pirmadienį uostamiestyje surengtame „Idėja Lietuvai“ diskusijų forume svarstant populiariausias idėjas valstybei susisiekimo sektoriuje.

Dviračių takas Vilnius-Kaunas-Klaipėda, galimybė atgaivinti vandens kelią Nemunu ir Nerimi, pasiūlymas Klaipėdos jūrų uostui suteikti prioritetinį valstybės objekto statusą, viešąjį transportą paversti nemokama susisiekimo priemone ir kitos idėjos buvo nustelbtos noro keletą kartų pagreitinti susisiekimą tarp sostinės ir pajūrio.

Dabar mūsų tikslas įveikti atstumą iki pajūrio per 3 valandas.

„Lietuvoje turime unikalią situaciją Europoje, kai greitąja geležinkelio vėže galime sujungti net 4 didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Klaipėdą. Ir matome, kad dirbant nuosekliai, etapais, ši idėja nėra neįgyvendinama. Tokią nacionalinę idėją dar metų viduryje įtraukėme tarp penkių bendrovės prioritetų. Dabar mūsų tikslas įveikti atstumą iki pajūrio per 3 valandas. Po atliktų bandomųjų važiavimų didinant greitį iki 160 km/val., esame tikri, kad jį pasieksime. Tuomet galėsime diskutuoti apie kelionę per 2 valandas ir dar greičiau“, - diskusijos metu kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Jau 2018 metais ruošiamasi skelbti geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos konkursą. Įgyvendinus projektą didės ne tik traukinių greitis, bet ir bus taupomos energijos bei kuro sąnaudos, mažės traukinių keliamas triukšmas, į aplinką bus išskiriama kur kas mažiau anglies dvideginio. Šios vėžės techniniai parametrai turės būti parengti taip, kad tiktų 250 km/val. greičiu važiuojantiems traukiniams.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad padidinus traukinių greitį, keičiasi ir gyventojų keliavimo įpročiai, didėja traukinių keleivių skaičius. Todėl į tai reikėtų žiūrėti ir kaip į strateginį valstybės interesą.

Ir nors šiuo metu nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą vos per vieną valandą atrodo nereali idėja, sutrumpinti kelionės laiką iki 2 valandų įmanoma tobulinant infrastruktūrą.

„Tai didelės ambicijos projektas. Tačiau mes atstumus jau vertiname ne kilometrais, o minutėmis. Didinant greitį mums svarbiausiu orientyru tampa laikas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad greičiausi traukiniai veikia labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Jei valstybės ekonomika imtų lėkti ne 120 km/val., o 250 km/val. greičiu - atstumai tarp miestų taip pat tirptų keletą kartų sparčiau“, - pažymėjo M. Bartuška.

Klaipėdoje surengtoje diskusijoje, be „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, taip pat diskutavo lenktynininkas Benediktas Vanagas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus bei konsultacijų įmonės „Civitta" asocijuotasis partneris Egidijus Skrodenis.

Idėją įveikti atstumą tarp Vilniaus ir Klaipėdos per vieną valandą vieningai sutarta įtraukti tarp šešių svarbiausių nacionalinės kampanijos idėjų, dėl kurių spręs visuomenė.