Šiuo metu Lietuvoje kelių inžinierius rengia dvi aukštosios mokyklos: Lietuvos inžinerijos kolegija ir VILNIUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Abi aukštosios yra pasiruošusios priimti dvigubai daugiau studentų negu jų kasmet įstoja į valstybės finansuojamas vietas.

Pavyzdžiui, pernai Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos bakalauro studijas VILNIUS TECH universitete pasirinko 23 studentai, tarp jų – net trys šimtukininkai. Tuo tarpu Lietuvos inžinerijos kolegijoje kelių inžineriją studijuoti pradėjo apie 30 pirmakursių. Tai reiškia, kad dar antra tiek šiems specialistams rengti skirtų studijų vietų liko neužpildyta.

Įkvepiantį iniciatyvos „Ar jau radai savo kelią?“ filmuką, kuriuo jaunuoliai kviečiami atrasti itin perspektyvias kelių inžinerijos studijas, galite pamatyti čia:

Dar neturi diplomo, bet jau gali rinktis, kur nori dirbti

Mažas studentų bei absolventų skaičius lemia kvalifikuotų specialistų trūkumą, kuris ypač jaučiamas susiekimo infrastruktūros ir statybų sektoriuje.

VILNIUS TECH Kelių katedros vedėja doc. dr. Vilma Jasiūnienė pastebi, kad kelių inžinierių poreikis darbo rinkoje yra itin didelis. Pasak docentės, pastaraisiais metais darbo rinkai pakanka „užuosti“, kad studentas ieško darbo, ir darbdaviai jau patys skambina studentams su pasiūlymais. Vyresniųjų kursų kelių inžinerijos studentai tokių užklausų sulaukia bent kartą per savaitę.

„Ketvirto kurso studentė kartą man yra pasakiusi – aš dar neturiu bakalauro diplomo, bet jau galiu rinktis įmonę, kurioje noriu dirbti. Manau, kad tai puikiai iliustruoja, koks stiprus Lietuvoje yra kelių inžinierių poreikis“, – sakė doc. V. Jasiūnienė.

Vilma Jasiūnienė. Partnerio nuotr.

Vis dėlto nei specialistų poreikis, nei valstybės finansuojamas mokslas, stipendijos ar tvirtą gyvenimo pagrindą garantuojanti karjera, rodos, neskatina abiturientų labiau domėtis kelių inžinerijos studijomis.

Kaip sako susisiekimo infrastruktūros įmones vienijančios „Fegda grupės“ vadovas Gediminas Gribulis, moksleiviams, besirenkantiems savo būsimą profesiją, trūksta aiškesnio įsivaizdavimo apie kelių inžinierių darbą. Nuomonę apie profesiją neretai formuoja įsisenėję stereotipai, neturintys nieko bendra su tikrove.

Siekiant keisti požiūrį ir paskatinti abiturientus atrasti daug galimybių atveriančias kelių inžinerijos studijas, „Fegda grupės“ iniciatyva buvo sukurtas įkvepiantis filmukas „Ar jau radai savo kelią?“. Palaikydamos iniciatyvą prie jos prisijungė ir kelių inžinierius ruošiančios aukštosios mokyklos VILNIUS TECH ir Lietuvos inžinerijos kolegija. Viliamasi, kad šis filmukas padės jaunuoliams kitomis akimis pažvelgti į kasdienį kelių inžinierių darbą.

„Mūsų įmonių grupė projektuoja, stato ir rekonstruoja kelius, tiltus, viadukus ir kitus statinius, tarp jų – ir didžiausius strateginės reikšmės susisiekimo objektus. Turėdami apie 1300 darbuotojų esame ir vienas didžiausias darbdavių sektoriuje. Todėl mes matome iš labai arti, kokia svarbi yra kelių inžinieriaus profesija.

Kelių inžinieriai ne tik projektuoja bei  stato kelius ir tiltus, kuriais kasdien naudojasi tūkstančiai žmonių. Tai yra vizionieriai, savo kasdieniu darbu kuriantys ateities Lietuvą. Savo darbu jie įneša indėlį į šalies vystymąsi ir visų mūsų gyvenimo kokybės gerinimą“, – pažymėjo G. Gribulis.

Kad kelių inžinieriaus profesija yra itin svarbi, bet nepakankamai įvertinama stojančiųjų, sutinka ir Lietuvos inžinerijos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.

Nerijus Varnas. Partnerio nuotr.

„Kelių inžinieriai sprendžia dvi labai svarbias Lietuvos visuomenės problemas. Pirma, jie užtikrina visuomenės komfortą ir galimybę nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Antra problema yra mūsų geopolitinė situacija. Natūralu, kad greito, saugaus ir patogaus judėjimo klausimas turi būti kaip įmanoma greičiau išspręstas, o tai padaryti gali tik kelių inžinieriai“, – sakė N. Varnas.

Nuo profesijos atgraso „vyro su kastuvu“ stereotipas

Prieš ketverius metus kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete baigęs Domantas Burokas papildo, kad kelių inžinerija jaunimui dažnai kelia klaidingą įspūdį, esą tai – juodas ir sunkus fizinis darbas, o ne aukštasis mokslas, reikalaujantis inžinerinio mąstymo, fizikos ir matematikos pagrindų bei gebėjimo kūrybiškai spręsti iškilusias problemas.

„Galvodami apie kelio įrengimo darbus, dauguma jaunuolių klaidingai įsivaizduoja žmogų, stovintį ant kelio su ryškiaspalve liemene ir mojuojantį kastuvu, o ne žmogų, sėdintį prie kompiuterio ir galvojantį sprendimus, kurie patobulintų Lietuvos infrastruktūros sistemą“, – sakė projektavimo įmonės „SRP projektas“ projekto dalies vadovas D. Burokas.

Domantas Burokas. Partnerio nuotr.

Pavyzdžiui, pasak Domanto, nedaugelis žino, kad kelių inžinieriai ne tik projektuoja kelius ir gatves, bet ir geba koordinuoti visų su infrastruktūra susijusių inžinerinių tinklų projektus. Tai yra būtina siekiant užtikrinti darnią Lietuvos infrastruktūros sistemą.

Tiltus ir viadukus statančios įmonės „Tilsta“ projektų koordinatorė Rusnė Aldakauskaitė taip pat akcentuoja stereotipišką visuomenės požiūrį į šią profesiją ir mano, kad klaidingiems jaunų žmonių įsitikinimams įtaką daro žinių stoka apie kelių ir tiltų inžinerijos mokslus.

„Norėčiau paneigti mitą, kad kelių ir tiltų inžinieriai mojuoja su kastuvais. Vos įsidarbinusi pamačiau, kiek daug mane supa intelektualių žmonių, turinčių labai daug žinių bei patirties. Labai žaviuosi savo kolegomis, gebančiais suprojektuoti tokius įspūdingus statinius, kaip viadukai, keliai, tiltai ir tuneliniai pravažiavimai. Jie viską kruopščiai apskaičiuoja ir užtikrina, kad visuomenė galėtų saugiai pasiekti savo kelionės tikslą“, – sakė „Tilstos“ projektų koordinatorė Rusnė.

Rusnė Aldakauskaitė. Partnerio nuotr.

D. Burokas taip pat pastebi, kad ilgą laiką tarp populiariausių stojančiųjų pasirinkimų dominavo informacinių technologijų studijų kryptis, todėl šiandien darbo rinkoje jaučiamas IT specialistų perteklius. Studentams darosi vis sunkiau ne tik susirasti gerai mokamą darbą, bet ir gauti kokybišką praktiką.

Tai – dar vienas iššūkis, kurio sėkmingai išvengia kelių inžinerijos studentai. „Savo piką pasiekusi IT sritis dabar išgyvena atoslūgį, o į tiksliuosius mokslus orientuoti žmonės vis tiek kur nors dreifuos. Man atrodo, kad šiuolaikinio abituriento posūkis į kelių inžineriją būtų ne tik brandus, bet ir labai išmintingas bei finansiškai naudingas sprendimas. Juolab kad apie nemokamą praktiką mums net minčių nekyla, niekas iš mūsų nedirba „už dyką“ . Reikia tik išsirinkti, kur norisi dirbti, o tai irgi nėra problema“, – šyptelėjo kelių inžinierius D. Burokas.