Klaipėdiečiai siuva užvalkalus, skirtus vilkikų kabinų sėdynėms. Ši bendrovė atlaikė net ekonominį nuosmukį, kuris stipriai kirto automobilių pramonei. Sumanūs vadybiniai sprendimai ir naujų klientų paieškos bendrovei "Be-Ge Baltic" padėjo išsisukti iš padėties.

Švedai pasirinko Lietuvą

Vaida Šapokienė, šiuo metu vadovaujanti Klaipėdoje veikiančiai įmonei "Be-Ge Baltic", kadaise dirbo verslo konsultavimo bendrovėje. Tada į ją kreipėsi švedų kompanija, kuri Lietuvoje ieškojo tiekėjų.

Jiems klaipėdiečiai atrinko keletą siuvimo paslaugas teikiančių įmonių. Vėliau švedai nupirko dalį savo tiekėjo akcijų, paskui – ir likusias.

Dabar jau 20 metų Klaipėdoje veikianti "Be-Ge Baltic" – 100 procentų švediško kapitalo įmonė.

O švedų kompanija "Be-Ge" skaičiuoja savo veiklos 80-metį. Pradžioje tai buvo "Ford" atstovybė. Paskui pradėjo gaminti kabinas "Scania" vilkikams.

Vėliau tą verslą pardavė kompanijai "Scania", bet pasiliko vieną verslų – vilkikų sėdynių gamybą.

Įmonė augo, plėtėsi į užsienį. Dabar "Be-Ge" grupei priklauso 12 įmonių, viena jų veikia Klaipėdoje.

"Mes vilkikams siuvame užvalkalus. Švedijoje yra gamykla "BT-Toyota", ji gamina krautuvus, keltuvus, tai tiems įrenginiams mes siuvame ir visiškai surenkame sėdynes", – pasakojo įmonės "Be-Ge Baltic" vadovė V.Šapokienė.

Vertina darbo vietą

Sukirpimo-siuvimo cechai įsikūrę Šilutės plente buvusiame mėsos kombinate, o montavimo darbai atliekami Klaipėdos priemiestyje – Jakuose.
Bendrovėje dirba 75 žmonės. Pasak vadovės, darbuotojų kaita įmonėje nedidelė.

"Dažniau keičiasi naujokai, nes ne visi išlaiko kokybės reikalavimus. Gal ne visiems patinka tas pramoninis siuvimas, kai kam gal didesnį malonumą teikia suknelių modeliavimas. Tačiau darbuotojų kaita pas mus labai nedidelė, vidutinis darbuotojų darbo stažas įmonėje – septyneri metai", – tvirtino V.Šapokienė.

Kompanijos vadovės teigimu, 37 darbuotojai bendrovėje dirba ilgiau nei septynerius metus ir 22 darbuotojai čia dirba ilgiau nei 10 metų.

Lojaliausi jų yra pagerbiami, apdovanojami, įteikiamas sidabrinis "Be-Ge" ženkliukas.

"Pas mus dirba ir žmonės su klausos negalia. Tiesiogiai bendradarbiaujame su Siuvimo mokykla. Praktikai studentus priimame. Pas mus bendrovėje algos yra aukštesnės nei kitose tekstilės įmonėse", – neslėpė V.Šapokienė.

Dirba eksportui

Pasak "Be-Ge Baltic" vadovės V.Šapokienės, bendrovės apyvarta per metus siekia apie 5 mln. litų.
Apyvartą sudaro tik paslaugos pardavimas, nes audiniai, porolonas, metaliniai sėdynių rėmai ir kiti priedai – užsakovų žaliavos.

Taigi klaipėdiečiai parduoda tik siuvimo ir surinkimo paslaugą.

"Be-Ge Baltic" pateikiama užsakovų technikų, konstruktorių ir dizainerių sukurta kėdė, o "Be-Ge Baltic" darbuotojai ją pagamina iš tų pačių užsakovų medžiagų.

Teigiama, jei klaipėdiečiai dirbtų su savo žaliavomis, apyvarta būtų dešimteriopai didesnė, nes medžiagos sudaro pagrindinę sąnaudų dalį.

"Mūsų visi užsakovai yra užsienyje. Lietuvoje automobilių pramonės nėra, todėl klientų čia neturime. Bet dirbame ir su Kretingos autobusų parku, jų autobusams persiuvame sėdynių užvalkalus. Tačiau iš esmės dirbame eksportui, todėl jokios reklamos čia ir nebūna. Skelbiamės tik tada, kai pritrūksta darbuotojų", – teigė V.Šapokienė.

Daugiausia produkcijos bendrovė eksportuoja į Švediją, Daniją, Norvegiją, yra klientų Didžiojoje Britanijoje. Pirmieji įmonės klientai buvo švedai.

Nuosmukis išmokė dirbti

Medžiagos, iš kurių siuvami sėdynių užvalkalai, atvežamos iš užsienio, dažniausiai Portugalijos.
Tai – specifinės medžiagos, nedegios, atsparios trinčiai. Klaipėdiečiai sėdynes siuva kompanijų "Toyota", "Scania", "Volvo" automobiliams.

"Mes siuvame ne tik automobilių sėdynes, bet ir biuro kėdžių minkštąsias dalis, taip pat visokius kitokius techninius siuvinius. Taigi užsiimame techniniu pramoniniu siuvimu ir montavimo darbais. Žmonėms tenka siūti pramoninėmis siuvimo mašinomis, kurios pritaikytos siūti odą ir kitas storesnes dirbtines medžiagas, laminuotus audinius", – teigė V.Šapokienė.

Per krizę esą teko imtis įvairių "gelbėjimo priemonių". Nes automobilių pramonė tuo metu labai stipriai smuko, kai kur net žlugo.

"Pavyzdžiui, 2008 metų gruodį mūsų apyvarta krito nežinia kiek kartų, bet susiėmėme, sumažinome sąnaudas, perėjome prie 30 valandų darbo savaitės, kad nereikėtų atleisti žmonių. Intensyviai ieškojome kitų užsakovų ir pavyko rasti kitose srityse, ne automobilių pramonėje, tad tą nuosmukį mes išgyvenome visai sėkmingai", – tikino V.Šapokienė.

Išskirtina tai, kad pirmuosius metus po ekonominio nuosmukio bendrovės apyvarta išaugo apie 30 proc.

"Prisitaikome prie visko. Suprantama, mokestinė aplinka galėtų būti lankstesnė, nors pastaruoju metu viskas lyg ir gerai. Aš nepykstu ant Lietuvos, man viskas čia gerai. O švedai mūsų darbu irgi patenkinti, dirbame pelningai, apyvarta nuolat auga", – džiaugėsi V.Šapokienė.