Šimtai milijardų

Tyrimą tik pernai rugpjūtį dėl machinacijų "Danske Bank" Estijos filiale tirti pradėjusi Danijos teisėsauga iš pradžių įtarė, kad 2007–2015 m. galėto būti išplauta 3,9 mlrd. JAV dolerių, vėliau ši suma gerokai ūgtelėjo – iki 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vidinį tyrimą atlikęs bankas nesugebėjo tiksliai suskaičiuoti, kokie srautai per "Danske Bank" iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių galėjo būti nukreipti. Paminėta tik apytikslė suma – 200 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau skandalinga situacija iškilo aikštėn jau užpernai po Danijos dienraščio "Berlingske" paskelbto žurnalistinio tyrimo apie nešvarius pinigus "Danske Bank". Bankas pripažino per silpnai kontroliavęs savo padalinį Estijoje, tačiau Danijos Didelių ekonominių nusikaltimų agentūros prokurorai juo užsiėmė tik beveik po metų. Dabar veiklos tyrimą atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinti pradėjo ir JAV Teisingumo departamentas, Iždo departamentas bei JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).

Tęsiant tyrimą, šiemet vasarį įtarimų dalyvavus plaunant pinigus kilo ir dėl seniausio Švedijos "Swedbank" bei Suomijos "Nordea" bankų. Pirminiais duomenimis, per "Swedbank" 2007–2015 m. galėjo būti išplauta maždaug 3,5 mlrd. eurų. Per "Nordea" – 700 mln. eurų.

Sprendžiant pagal danų žiniasklaidos paskelbtus nutekintus bankinių mokėjimų dokumentus, galima spėti, kad didžioji dalis įtartinų pinigų buvo pervesta per banko padalinius Estijoje, Danijoje ir Švedijoje. Pervedant pinigus buvo sistemingai naudojamos priedangos bendrovės, įskaitant įmones, kurios buvo užregistruotos vadinamuosiuose mokesčių rojuose ir kurių tikrųjų savininkų beveik neįmanoma nustatyti.

Panašių įtarimų sulaukė Austrijos "Raiffeisen Bank International" ir mažiausiai du Nyderlandų bankai – "Rabobank" bei "ABN Amro". Tarp bankų sukurtas tinklas, kuris buvo naudotas neteisėtoms lėšoms pervesti iš buvusios Sovietų Sąjungos į Vakarų valstybes, dažnai per Lietuvą ir Estiją, paskelbė agentūra "Bloomberg". Baltijos šalyse, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės šalyse jau pradėta nemažai tyrimų, tačiau beveik kasdien atskleidžiami nauji faktai leidžia spėti, kad, vis labiau aiškėjant pinigų plovimo mastui, dar laukia nemažai staigmenų.

Minima ir Lietuva

Dalis įtartinų pinigų pervesta per "Nordea" ir Ūkio (uždarytas 2013 m.) bei "Snoro" (uždarytas 2011 m.) bankus. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu. Kadangi nemažai machinacijų buvo atliekama per investicinį banką "Troika Dialog" Rusijoje, Tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, tiriantis pinigų plovimo sistemą, kurią vadina "Troika Laundromat".

Prieš gerą savaitę kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad "Swedbank" leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo "Danske Bank" Estijos filialo.

B.Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B.Browderio kaltinime teigiama, kad 590 "Swedbank" sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102 Ūkio banko sąskaitų.

Neišvengėme ir mes

Lietuvos centrinis bankas į skandalingą situaciją rimtai reagavo tik pirmąją šiųmečio kovo darbo savaitę. Jo vadovas V.Vasiliauskas žurnalistams pareiškė, kad Lietuva aktyviai bendradarbiaus su užsienio šalių priežiūros institucijomis, tirdamas pinigų plovimo atvejus, kuriuose dalyvavo ir Baltijos šalyse veikiantys bankai.

"Situacija yra netoleruotina, kita vertus, mes niekada netoleravome pinigų plovimo, tą rodo ir mūsų statistika, kuri tiek istoriškai, tiek dabar skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Be abejo, mes suprantame, kad į Baltijos šalių bankinę sistemą patekus didelėms pinigų sumoms, turinti omenyje, kad visose trijose valstybėse veikia toks pačios bankinės grupės, tikėtis, kad pro sąskaitas Lietuvoje tranzitu nebus tie pinigai praėję, yra naivu", – aiškino V.Vasiliauskas.

Tačiau, anot jo, atskiro tyrimo dėl galimo pinigų plovimo per šalies bankus Lietuvos bankas bent šiuo metu neplanuoja.

"Kalbant apie Ūkio banką, iš principo nėra ką tirti, nes subjekto nėra. Dėl "Swedbank" mes aiškiai pasakėme, kad prisijungsime prie švedų ir estų atliekamo tyrimo. Jei bus pradėtas tyrimas dėl "Nordea", mes prie jo prisijungsime, – teigė V.Vasiliauskas. – Tai kas vyko tarp atskirų kaimyninių valstybių priežiūros institucijų, kai rodoma pirštais vieni į kitus, mano galva, nėra vykęs požiūris. Mes kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip vieną dimensiją, bankų grupės, kurios veikia šiose jurisdikcijoje, ir tik bendras darbas yra atsakymas į problemų sprendimą. Baltijos ir Šiaurės šalių regione veikiančios bankų grupės visą laiką buvo efektyvios ir skaidrios bankininkystės pavyzdys, o dabar visiems šokas. Todėl mums reikia kolektyviai reaguoti, nes kalba eina apie jurisdikcijos reputaciją."

Pakenks Lietuvai

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė, kad galbūt balandį jau bus galima išgirsti pirmąsias diskusijas komitete dėl kelių bankų galimai išplautų pinigų.

"Dėl tų bankų, tarp jų ir "Swedbank", galbūt ir "Danske" banko, kas ten buvo, planuojame su Lietuvos banku surengti posėdį. Laiką deriname, gali būti, kad balandžio mėnesį, bet datos dar neturime. Priklauso nuo to, kaip balandžio mėnesį bus sudėliota Seimo darbotvarkė. Žiūrime, kad laikas tiktų tiek Lietuvos bankui, tiek mums", – sakė S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas jau dabar pripažino, kad pinigų plovimo skandalas turės neigiamos įtakos ir Lietuvos pastangoms plėsti finansinių technologijų (fintech) sektorių: "Be jokios abejonės, manau, kad jurisdikcijos reputacija yra paliesta. Reikės laiko, kad visus dūmus,  rūką išsklaidytume. Be to, prognozuočiau, kad vidutiniu laikotarpiu turėsime paneuropinę instituciją. Dabar svarbiausia būtų apsikeisti  informacija."

Anot Lietuvos banko vadovo, ateityje nešvarių pinigų istorija mums atsilieps.

"Kalbant apibendrintai apie bankų grupes, veikiančias Baltijos ir Šiaurės šalyse, būtent skolinimosi kaštams tai įtakos turės. Kai kalbame apie dolerio jurisdikciją, tose šalyse kreditoriai į Europą apskritai žiūri kaip į vieną regioną – į Baltijos, Šiaurės šalis kaip į vieną regioną", – sakė V.Vasiliauskas.

Abejonės dėl "Swedbank" skaidrumo

"Swedbank" anksčiau neigė įtarimus apie dalyvavimą "Danske Bank" pinigų plovimo skandale, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai vasario 20 d. Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad tarp "Swedbank" ir "Danske Bank" Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą "Swedbank" tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

O šeši "Swedbank" akcininkai, kartu turintys apie 14,5 proc. banko akcijų, tvirtino siekiantys sulaukti daugiau informacijos dėl "Swedbank" dėl sąsajų su "Danske Bank" pinigų plovimo skandalu. Jų komentarus skelbė naujienų agentūra BNS.

"SEB Investment Management AB" laikinasis vadovas Hansas Ekas "Reuters" tikino dažnai kalbėjęsis su "Swedbank" vadovybė, taip pat ir apie pinigų plovimo įtarimus. H.Eko teigimu, ši tema yra itin svarbi Šiaurės šalių finansų įstaigoms.

"Šiuo metu dėl šių klausimų kalbamės su banku, manau, kad mums reikia daugiau informacijos, jog galėtume išlikti "Swedbank" investuotojais", – sakė kito Švedijos banko turto valdymo fondo "Handelsbanken Asset Management" generalinė direktorė Magdalena Wahlqvist Alveskog. "Handelsbanken" fondui priklauso 1,85 proc. "Swedbank" akcijų.

Reikės laiko, kad dūmus, rūką išsklaidytume.

Pasak M.W.Alveskog, jos vadovaujamas turto valdymo fondas jau anksčiau, vos paskelbus duomenis apie pinigų plovimą "Danske" banko Estijos filiale, abejojo dėl "Swedbank" skaidrumo.

"Swedbank" generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ne kartą sakė negalinti pateikti daugiau informacijos apie įtartinus mokėjimus dėl konfidencialumo reikalavimų. "Swedbank" išorės auditas, užsakytas po akcininkų spaudimo B.Bonnesen, planuojama, bus užbaigtas iki kasmetinio "Swedbank" akcininkų susirinkimo kovo 28 d.

AMF pensijų fondo – penkto pagal dydį "Swedbank" akcininko, turinčio 4,39 proc. akcijų paketą, atstovas spaudai tikino, kad reikia daugiau skaidrumo.

"Laukiame teisėsaugos tyrimų baigties ir tada spręsime, kaip elgtis akcininkų susitikime ir vėliau", – sakė AMF atstovas.

AMF ir "Alecta", kitas Švedijos pensijų fondas, kuriam priklauso 4,86 proc. "Swedbank" akcijų, o valdomo turto vertė siekia 85 mlrd. eurų, turi savo atstovus komitete, kuris renka "Swedbank" valdybos narius.

"Alecta" ragino banką "atversti visas kortas dėl įtarimų pinigų plovimu".

"Jei mes nesustiprinsime kovos su pinigų plovimu, aplaidžiai žiūrėtume į Europos piliečių pensijų fonduose kaupiamas lėšas", – komentavo "Alecta" generalinis direktorius Magnusas Billingas.

Švedijos fondas Lannebo, taip pat patenkantis tarp 20 didžiausių "Swedbank" akcininkų, teigė, kad banko vadovybė, įskaitant direktorę B.Bonnesen, padarė klaidų reaguodami į Švedijos televizijos SVT reportažą, kuriame bankas kaltinamas plovus pinigus.

"B.Bonnesen galėjo bendrauti kitaip dėl pasitikėjimo svarbos banke. Tam pasitikėjimui buvo pakenkta", – sakė "Lannebo" atsakingų investicijų direktorė Maria Nordqvist.